
Tipiška situacija: prezentacijos autorius įjungia kelioliktą skaidrę. Joje – stulpelinė diagrama su daugybe tos pačios spalvos anonimių stulpelių ir daug skaičių. Prezentuotojas sako: „Čia aiškiai matyti, kad…” O publikai – nieko aiškaus ten nematyti tarp tų 72 skaičių. Kur žiūrėti? Kas čia svarbu, o kas – ne? Po šitokios penktos diagramos publika „atsijungia” ir mintimis […]

Kai vedu prezentavimo seminarus „Garantuotos kokybės prezentacija”, mokymų dalyviai pasako, kas juos labiausiai erzina kitų žmonių prezentacijose. Tarp dažniausiai minimų blogybių pirmauja štai kas: publiką erzina, kai prezentacijos autorius viską paraidžiui 1:1 skaito balsu nuo savo skaidrių. Kodėl tiek daug pranešėjų kartoja šią klaidą?

Ar žinote, kad prezentacijos skaidrėje dėliojant tas pačias dvi nuotraukas be jokių prierašų, galima publikos galvose užprogramuoti dvi visiškai skirtingai suvokiamas „istorijas”? Viskas priklauso tik nuo to, kuri nuotrauka bus dešinėje, o kuri – kairėje. Tai susiję su tūkstantmete europietiška tradicija tekstus skaityti iš kairės į dešinę. Paaiškinsiu per konkretų pavyzdį…

Egzistuoja trys auksiniai principai, pagal kuriuos kuriamos laiminčios prezentacijos. Juos naudoja prezentacijų profesionalai. Jų mokau seminaruose „Prezentacija su kokybės garantija”. Jie suveikia visada ir su garantija. Bet… Jei manęs paklaustumėte, koks prezentacijų profesionalo patarimas per trumpiausią laiką pagerins bet kurią prezentaciją, aš pasakysiu štai ką…

Jau 9 metus iš eilės kuriu prezentacijas prestižiškiausiai (ir brangiausiai) Lietuvos verslo vadovų konferencijai – „Lūžio taškas”. Tai konferencija, kuri diktuoja prezentacijų madas Lietuvoje. Išduosiu paslaptį: kokius tris bendrus bruožus turėjo geriausios šių metų „Lūžio taško” konferencijos prezentacijos…

Du blogiausi variantai prezentacijos pabaigai – paskutinė skaidrė su užrašu „Ačiū už dėmesį” arba „Klausimai?” Yra dešimtys GERESNIŲ būdų prezentacijai užbaigti. Vienas iš jų – šiame patarime.

Šį klausimą išgirstu beveik kaskart, kai vedu seminarą „Prezentacija su kokybės garantija”. Atsakymas daugiau negu paprastas…

„Pirmam įspūdžiui nebus antro šanso”. Gaila, kad šito nežino 90 % visų prezentacijų autorių, kurie savo prezentaciją pradeda nuobodžiais dalykais… „Didžiausias sudominimo priešas yra nuobodulys”,– sako prof. John Medina (JAV Sietlo universitetas), tyrinėjantis, kaip padidinti smegenų produktyvumą. Taigi, ko nereikia daryti per pirmąją savo prezentacijos minutę?

„Jeigu jauti scenos baimę, įsivaizduok, kad tavo publika yra nuoga ir bus lengviau„. Neįmanoma atsekti, kas pirmasis mestelėjo šį keistą patarimą. Galbūt Winston’as Churchill’is (James’o C. Humess’o knygoje „The Sir Winston Method” yra užuominų, kad Churchill’is yra sakęs, jog asmeniškai jam toks įsivaizdavimas padeda, nors galbūt Churchill’is tik pajuokavo). Egzistuoja ir švelnesnė „patarimo” versija – […]

JAV senatorius Joe McCarthy (1908–1957 m.) Šaltojo karo metais garsėjo ugningomis kalbomis, kuriomis kaltino užsimaskavusius komunistus, patekusius į JAV vyriausybę. Jis nuolat kartojo, kad žino tų „blogiečių” sąrašą. Kaskart sakydamas kalbą, jis rankoje laikydavo popieriaus lapus ir tais lapais nuolat mosuodavo. Tie popieriaus lapai sustiprindavo įspūdį: čia yra rimta.
Kategorijos