Garantuota prezentacija: receptai (1)

„Pasakyk tostą!” Daugeliui žmonių tai yra blogiausia, ką galima išgirsti, kai į tave kreipiasi prie šventinio stalo. Arba: „Tarkite sveikinimo žodį, mikrofonas perduodamas jums”… Jeigu tam nesiruošei iš anksto, tave apima siaubas, galva tuščia, nežinai ką sakyti, o pabėgti būtų nepadoru… Kaip tik šitokioms nemalonioms situacijoms pristatau jums net penkias profesionalų technikas.

Dabar jau įmanoma savo prezentacijai gauti bet kurią pageidaujamą kokybišką nuotrauką. Be jokio fotoaparato. Neatsitraukiant nuo savo darbo stalo. Legaliai…

Nuobodžių diagramų ir grafikų pasitaiko beveik kiekvienoje prezentacijoje: anonimiški stulpeliai, „pyragai”, kreivės… Tiesiog migdo visuomet tokie patys (tik kitokios spalvos) stulpeliai – ir prezentacijoje apie eismą, ir prezentacijoje apie ledų pardavimus, ir prezentacijoje apie gyventojų sveikatą. Daugybė nebūtinų skaičių, painiava ir jokio aiškumo: ką publika ten turėtų įžvelgti. Įdomesnės diagramos prezentacijoms yra kuriamos kitaip: „rankiniu […]

Paskutinė prezentacijos skaidrė su užrašu „Ačiū už dėmesį” yra ĮPRASTAS, tačiau PRASTAS prezentacijų elementas, ir taip yra dėl 5 priežasčių.

KUO MAŽIAU PowerPoint skaidrių bus prezentacijoje – tuo geriau. Taip galvoja absoliuti dauguma prezentacijų autorių. Jiems atrodo, kad prezentacija, kurioje yra tik 5 skaidrės, yra geresnė negu ta, kurioje yra 20 skaidrių. Tačiau tai yra… visiškas paklydimas! Prezentacijų profesionalai daro priešingai.

Kai specialistas kviečiamas padaryti pranešimą verslo konferencijoje, neretai kviečiantys organizatoriai būsimam pranešėjui net ir temą pasiūlo – su visu pranešimo pavadinimu, kuris bus skelbiamas konferencijos programoje. Daug kartų esu matęs, kad ir pasiūlytas pavadinimas, ir temos formuluotė būna nepatogūs pranešėjui. Ką tokiu atveju daro patyrę prezentuotojai?

Tipiška situacija: prezentacijos autorius įjungia kelioliktą skaidrę. Joje – stulpelinė diagrama su daugybe tos pačios spalvos anonimių stulpelių ir daug skaičių. Prezentuotojas sako: „Čia aiškiai matyti, kad…” O publikai – nieko aiškaus ten nematyti tarp tų 72 skaičių. Kur žiūrėti? Kas čia svarbu, o kas – ne? Po šitokios penktos diagramos publika „atsijungia” ir mintimis […]

Kai vedu prezentavimo seminarus „Garantuotos kokybės prezentacija”, mokymų dalyviai pasako, kas juos labiausiai erzina kitų žmonių prezentacijose. Tarp dažniausiai minimų blogybių pirmauja štai kas: publiką erzina, kai prezentacijos autorius viską paraidžiui 1:1 skaito balsu nuo savo skaidrių. Kodėl tiek daug pranešėjų kartoja šią klaidą?

Ar žinote, kad prezentacijos skaidrėje dėliojant tas pačias dvi nuotraukas be jokių prierašų, galima publikos galvose užprogramuoti dvi visiškai skirtingai suvokiamas „istorijas”? Viskas priklauso tik nuo to, kuri nuotrauka bus dešinėje, o kuri – kairėje. Tai susiję su tūkstantmete europietiška tradicija tekstus skaityti iš kairės į dešinę. Paaiškinsiu per konkretų pavyzdį…

„Jeigu jauti scenos baimę, įsivaizduok, kad tavo publika yra nuoga ir bus lengviau„. Neįmanoma atsekti, kas pirmasis mestelėjo šį keistą patarimą. Galbūt Winston’as Churchill’is (James’o C. Humess’o knygoje „The Sir Winston Method” yra užuominų, kad Churchill’is yra sakęs, jog asmeniškai jam toks įsivaizdavimas padeda, nors galbūt Churchill’is tik pajuokavo). Egzistuoja ir švelnesnė „patarimo” versija – […]