Dažniausios rekomendacijos prezentacijoms

„Pasakyk tostą!” Daugeliui žmonių tai yra blogiausia, ką galima išgirsti, kai į tave kreipiasi prie šventinio stalo. Arba: „Tarkite sveikinimo žodį, mikrofonas perduodamas jums”… Jeigu tam nesiruošei iš anksto, tave apima siaubas, galva tuščia, nežinai ką sakyti, o pabėgti būtų nepadoru… Kaip tik šitokioms nemalonioms situacijoms pristatau jums net penkias profesionalų technikas.

Nuobodžių diagramų ir grafikų pasitaiko beveik kiekvienoje prezentacijoje: anonimiški stulpeliai, „pyragai”, kreivės… Tiesiog migdo visuomet tokie patys (tik kitokios spalvos) stulpeliai – ir prezentacijoje apie eismą, ir prezentacijoje apie ledų pardavimus, ir prezentacijoje apie gyventojų sveikatą. Daugybė nebūtinų skaičių, painiava ir jokio aiškumo: ką publika ten turėtų įžvelgti. Įdomesnės diagramos prezentacijoms yra kuriamos kitaip: „rankiniu […]

Kai specialistas kviečiamas padaryti pranešimą verslo konferencijoje, neretai kviečiantys organizatoriai būsimam pranešėjui net ir temą pasiūlo – su visu pranešimo pavadinimu, kuris bus skelbiamas konferencijos programoje. Daug kartų esu matęs, kad ir pasiūlytas pavadinimas, ir temos formuluotė būna nepatogūs pranešėjui. Ką tokiu atveju daro patyrę prezentuotojai?

Tipiška situacija: prezentacijos autorius įjungia kelioliktą skaidrę. Joje – stulpelinė diagrama su daugybe tos pačios spalvos anonimių stulpelių ir daug skaičių. Prezentuotojas sako: „Čia aiškiai matyti, kad…” O publikai – nieko aiškaus ten nematyti tarp tų 72 skaičių. Kur žiūrėti? Kas čia svarbu, o kas – ne? Po šitokios penktos diagramos publika „atsijungia” ir mintimis […]

Kai vedu prezentavimo seminarus „Garantuotos kokybės prezentacija”, mokymų dalyviai pasako, kas juos labiausiai erzina kitų žmonių prezentacijose. Tarp dažniausiai minimų blogybių pirmauja štai kas: publiką erzina, kai prezentacijos autorius viską paraidžiui 1:1 skaito balsu nuo savo skaidrių. Kodėl tiek daug pranešėjų kartoja šią klaidą?

Jau 9 metus iš eilės kuriu prezentacijas prestižiškiausiai (ir brangiausiai) Lietuvos verslo vadovų konferencijai – „Lūžio taškas”. Tai konferencija, kuri diktuoja prezentacijų madas Lietuvoje. Išduosiu paslaptį: kokius tris bendrus bruožus turėjo geriausios šių metų „Lūžio taško” konferencijos prezentacijos…

Du blogiausi variantai prezentacijos pabaigai – paskutinė skaidrė su užrašu „Ačiū už dėmesį” arba „Klausimai?” Yra dešimtys GERESNIŲ būdų prezentacijai užbaigti. Vienas iš jų – šiame patarime.

„Pirmam įspūdžiui nebus antro šanso”. Gaila, kad šito nežino 90 % visų prezentacijų autorių, kurie savo prezentaciją pradeda nuobodžiais dalykais… „Didžiausias sudominimo priešas yra nuobodulys”,– sako prof. John Medina (JAV Sietlo universitetas), tyrinėjantis, kaip padidinti smegenų produktyvumą. Taigi, ko nereikia daryti per pirmąją savo prezentacijos minutę?

„Jeigu jauti scenos baimę, įsivaizduok, kad tavo publika yra nuoga ir bus lengviau„. Neįmanoma atsekti, kas pirmasis mestelėjo šį keistą patarimą. Galbūt Winston’as Churchill’is (James’o C. Humess’o knygoje „The Sir Winston Method” yra užuominų, kad Churchill’is yra sakęs, jog asmeniškai jam toks įsivaizdavimas padeda, nors galbūt Churchill’is tik pajuokavo). Egzistuoja ir švelnesnė „patarimo” versija – […]

JAV senatorius Joe McCarthy (1908–1957 m.) Šaltojo karo metais garsėjo ugningomis kalbomis, kuriomis kaltino užsimaskavusius komunistus, patekusius į JAV vyriausybę. Jis nuolat kartojo, kad žino tų „blogiečių” sąrašą. Kaskart sakydamas kalbą, jis rankoje laikydavo popieriaus lapus ir tais lapais nuolat mosuodavo. Tie popieriaus lapai sustiprindavo įspūdį: čia yra rimta.