
Dabar jau įmanoma savo prezentacijai gauti bet kurią pageidaujamą kokybišką nuotrauką. Be jokio fotoaparato. Neatsitraukiant nuo savo darbo stalo. Legaliai…

Nuobodžių diagramų ir grafikų pasitaiko beveik kiekvienoje prezentacijoje: anonimiški stulpeliai, „pyragai”, kreivės… Tiesiog migdo visuomet tokie patys (tik kitokios spalvos) stulpeliai – ir prezentacijoje apie eismą, ir prezentacijoje apie ledų pardavimus, ir prezentacijoje apie gyventojų sveikatą. Daugybė nebūtinų skaičių, painiava ir jokio aiškumo: ką publika ten turėtų įžvelgti. Įdomesnės diagramos prezentacijoms yra kuriamos kitaip: „rankiniu […]

Paskutinė prezentacijos skaidrė su užrašu „Ačiū už dėmesį” yra ĮPRASTAS, tačiau PRASTAS prezentacijų elementas, ir taip yra dėl 5 priežasčių.

KUO MAŽIAU PowerPoint skaidrių bus prezentacijoje – tuo geriau. Taip galvoja absoliuti dauguma prezentacijų autorių. Jiems atrodo, kad prezentacija, kurioje yra tik 5 skaidrės, yra geresnė negu ta, kurioje yra 20 skaidrių. Tačiau tai yra… visiškas paklydimas! Prezentacijų profesionalai daro priešingai.

Jau 9 metus iš eilės kuriu prezentacijas prestižiškiausiai (ir brangiausiai) Lietuvos verslo vadovų konferencijai – „Lūžio taškas”. Tai konferencija, kuri diktuoja prezentacijų madas Lietuvoje. Išduosiu paslaptį: kokius tris bendrus bruožus turėjo geriausios šių metų „Lūžio taško” konferencijos prezentacijos…

Šį klausimą išgirstu beveik kaskart, kai vedu seminarą „Prezentacija su kokybės garantija”. Atsakymas daugiau negu paprastas…

„Pirmam įspūdžiui nebus antro šanso”. Gaila, kad šito nežino 90 % visų prezentacijų autorių, kurie savo prezentaciją pradeda nuobodžiais dalykais… „Didžiausias sudominimo priešas yra nuobodulys”,– sako prof. John Medina (JAV Sietlo universitetas), tyrinėjantis, kaip padidinti smegenų produktyvumą. Taigi, ko nereikia daryti per pirmąją savo prezentacijos minutę?

„Jeigu jauti scenos baimę, įsivaizduok, kad tavo publika yra nuoga ir bus lengviau„. Neįmanoma atsekti, kas pirmasis mestelėjo šį keistą patarimą. Galbūt Winston’as Churchill’is (James’o C. Humess’o knygoje „The Sir Winston Method” yra užuominų, kad Churchill’is yra sakęs, jog asmeniškai jam toks įsivaizdavimas padeda, nors galbūt Churchill’is tik pajuokavo). Egzistuoja ir švelnesnė „patarimo” versija – […]

JAV senatorius Joe McCarthy (1908–1957 m.) Šaltojo karo metais garsėjo ugningomis kalbomis, kuriomis kaltino užsimaskavusius komunistus, patekusius į JAV vyriausybę. Jis nuolat kartojo, kad žino tų „blogiečių” sąrašą. Kaskart sakydamas kalbą, jis rankoje laikydavo popieriaus lapus ir tais lapais nuolat mosuodavo. Tie popieriaus lapai sustiprindavo įspūdį: čia yra rimta.

Jus irgi taip kankino ne kartą: per prezentaciją vieną po kitos rodė skaidres su daugybe faktų, skaičių, diagramų ir lentelių… Nuobodu, painu, neaišku. Net ir pats velnias tose skaidrėse būtų koją nusilaužęs, bet liktų taip ir nesupratęs: kas svarbu, o kas – niekalas. Prezentacijų publika mielai lauktų ne kankinimų, o visai ko kito… Jei norite, […]
Kategorijos