Pradėsiu nuo humoro. Dantų gydytojui suskausta dantį. Ką gi, sau danties nepataisysi – eina jis pas kitą dantų gydytoją. Pastarasis sodina į kėdę ir pasitrina delnus:
– Na ką gi, pradėsime…
– Na ką gi, pradėsime… – atsako jam sėdintis kėdėje
– Kolega, jūs čia apie ką? Juk gydysiu aš?
O tas, kuris sėdi kėdėje, atsako:
– Gydykit, gydykit, o aš jūsų gydymą kritikuosiu!..
Šis anekdotas – išimtinis atvejis. Paprastai kitas žmogus nepraneša iš anksto, kad mus dabar kritikuos ar sakys nemalonius dalykus. Dažniausiai patys suvokiame (arba bent atrodo), kad mus užsipuolė. Gal net po to papasakojame saviškiams apie konfliktišką žmogų, su kuriuo nelengva bendrauti: „Tokie sugeba lygiausioje vietoje iš nieko sukurti konfliktą…”
Kada jaučiamės puolami?
Ankstyvas rytas parduotuvėje „Maxima”. Jokių spūsčių, prie kasos prieinu vienintelis. Pagyvenusi pardavėja petimi prispaudusi prie ausies telefoną, plepėdama nuskenuoja mano pirkinių kainas. Padeda telefoną, bet nepasisveikina, o kasos kvitą teškia atsainiai, žvelgdama kažkur į tolius, tarsi būčiau arba tuščia vieta, arba vienintelis, trukdantis jai gyventi šį nelengvą rytą. Stebiu, kaip susierzinu dėl tokio aptarnavimo, bet paskui susimąstau.
Ne visuomet dėl nesutarimų kalti vien kiti. Pasitaiko ir taip, kad pernelyg jautri mūsų pačių reakcija trukdo taikiai sutarti su aplinkiniais.
Mane užsipuolė (arba bent pasielgė nedraugiškai)? Šitaip mums gali pasirodyti dėl daugybės įvairiausių priežasčių:
- jei jaučiamės esantys teisūs, o kitas įrodinėja priešingai;
- kai nesijaučiame kalti, bet mus kaltina;
- kai mus kritikuoja;
- jei nerodo mums pagarbos, tarkim, nepripažįsta, kad esame pranašesni (amžiumi, pareigomis, įgūdžiais, patirtimi, kt.);
- kai mūsų gelmėse pažadina tokias temas, apie kurias net nemanėme esant mums jautriomis.
Pasinaudodami konfliktu, daugiau sužinokime
Tai, kas mums nepatinka kituose žmonėse, dažniausiai yra labai susiję su mumis pačiais. Todėl iš kiekvienos konfliktinės situacijos galime išspausti naudos – ką nors naujo sužinoti apie save patį. Paprastai suerzina tas žmogus, kuris mūsų viduje užkabina tokią temą, kurios dar nesame sau išsprendę ir sutvarkę – jei susinerviname, turime gerą progą susimąstyti: kuo ta tema mane erzina? Pasinaudokite žemiau pateikiamais klausimais tam, kad priartėtumėte prie tikrųjų susierzinimo priežasčių:
- ką man šitas žmogus galėtų priminti?
- kokių neišspręstų klausimų man liko su tuo, kurio prisiminimus dabar sužadino šis žmogus?
- būtent dėl ko pasijutau užpultas ir ar ta priežastis nepasikartoja dažniau?
- kodėl šioje situacijoje man sunkiai sekasi išlaikyti emocinę distanciją?
- kuo pasinaudoti, kad galėčiau išlikti ramus?
- kaip galėčiau ateityje išmintingai elgtis panašiais atvejais?
Kai kurie žmonės – tiesiog „sunkūs”
Visgi nereikia po kiekvieno konflikto kaltinti tik save. „Sunkių” piliečių pasitaikydavo visada ir visur. Tokiems neįtiksi, jie visuomet prastai nusiteikę, nepakantūs ir agresyvūs (nežinau, kiek čia tiesos, bet mitybos specialistai sako, kad agresyvumą didina per sūrus maistas). Neretai kaip tik tokie žmonės ir surengia prieš mus žodinę ataką.
Ką daryti puolamam
Kai mus žodžiais užsipuola kitas žmogus, svarbiausia išlaikyti ramybę ir santūrumą. Jei agresyviai atsikirsite arba teisinsitės – daugeliu atveju kažin ko nepasieksite, tik pakurstysite užpuoliko agresyvumą. Verčiau ramiai įsiklausykite į išpuolį ir kelis kartus giliau įkvėpkite bei iškvėpkite. Ne viską, kas į mus plūsta, reikia arti prisileisti prie savęs. Kitaip tariant, patys spręskime, kas turi teisę mus užgauti. Visą kitą laikykime tam tikru atstumu nuo savęs.
Neleiskime išslysti esmei
Geriausia, jei net kritinėje situacijoje pavyktų suprasti, kas yra žodinio išpuolio pagrindas. Reikalavimas? Nusiskundimas? Nepasitenkinimas? O gal mes iš viso nesame būtent tas žmogus, į kurį puolantysis turėtų kreiptis šiuo klausimu? Labai galimas daiktas, kad mūsų net neturėjo omenyje – neretai asmeniškai priimame tai, kas visiškai nebuvo prieš mus nukreipta. Žinoma, turime teisę užsigauti ir pasijusti puolami, bet prieš „leisdami” sau taip manyti, akimirką pasvarstykime: ar tikrai yra taip, kaip manome? O gal mums tik taip atrodo, bet įmanomos ir kitokios interpretacijos? Tarkim, gal galime išvengti nemalonios situacijos, vien draugiškai nusišypsodami? Svarbiausia atidžiai klausytis, įžvelgti išpuolio priežastis ir elgtis taip, kad konfliktinę situaciją pavyktų išspręsti konstruktyviai. Vienas iš būdų – tol ramiai ir draugiškai uždavinėti klausimus, kol suprasite, apie ką iš tikrųjų kalbama (daugiau apie klausimus – mano straipsnyje „Pokalbio valdymas klausimais“).
Parodykime, kad nepritariame atakai
Jei mums atrodo, kad žodinis išpuolis yra visiškai be pagrindo ir netinkantis situacijai, praneškime apie tai – draugiškai, bet aiškiai, pvz.: „Mielai su jumis apie tai pasikalbėčiau, bet tik tuo atveju, jei galime ramiai, dalykiškai ir be spaudimo.”
Emociniai dirgikliai
Kai kurie žmonės nusiteikia priešiškai dėl to, kad pavydi kitiems, jaučiasi vertinami prasčiau arba įžvelgia konkurencijos pavojų. Vedami tokių motyvų, jie gali sukelti rimtus ir ilgai trunkančius konfliktus arba inicijuoti mobingą darbo vietoje (mobingas – tai psichologinis teroras, siekiant išguiti iš darbo). Pasvarstykite – galbūt žodžiais jus užsipuolęs asmuo ko nors pavydi arba bijo jūsų? Galima išeitis – apie tai atvirai pasikalbėti, o jei neįmanoma – nekreipti dėmesio į išpuolius.
Kai priežastys aiškios – reaguojame ramiau
Suprasdami, kad žmonės konfliktų ieško dėl savo natūralių silpnybių, ateityje galbūt galėsite su didesne tolerancija vertinti bendravimą ir vengti ginčų. Ir nebūtina kiekvieną kartą veltis į diskusijas. Juk pašnekovas šiandien gali būti paprasčiausiai nekaip nusiteikęs…
Kartkartėmis reikia ir atkirčio
Žinoma, negalime visuomet būti tik švelnučiai. Ypač profesinėje veikloje – kas per minkštas, kai kada tarsi magnetas prisitraukia spyrį. Todėl kartais prisireikia sąmojingai atsikirsti – tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Bet šmaikštumas ir žaibiška reakcija – jau kita tema. Šiam kartui pasakysiu tik tiek, kad kai kurie šmaikštuoliai nuolat treniruojasi, mintyse svarstydami, ką sąmojingo žaibiškai galėtų atsakyti (ar pacituoti) vienoje ar kitoje situacijoje.
Arturas Laskauskas
© Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.
Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltiinį: www.prezentavimas.lt
© Gerd Altmann (geralt) / PIXELIO’ nuotrauka