Įvairiausioje literatūroje dažnai kartojamas, neva, mokslinis teiginys – kad per prezentacijas 55 % poveikio publikai daro pranešėjo kūno kalba, 38 % – jo balso intonacijos, ir tik 7 % – pasakyti žodžiai (t. y. turinys arba tekstas). Trumpiau tariant, kai kas teigia, kad neverbalinė žinios dalis per prezentacijas esanti svarbesnė už verbalinę. Jei susidūrėte su šia vadinamąja “7, 38, 55 procentų taisykle” – PAMIRŠKITE ją. Prezentacijų atveju ji absoliučiai… klaidinanti.
Nuotraukoje – amerikiečių psichologas Albertas Mehrabianas iš Kalifornijos universiteto. Didysis nesusipratimas ir prasidėjo po to, kai būtent šis mokslininkas 1967 m. paskelbė savo studiją apie tarpasmenybinę komunikaciją, iš kurios ir kilo vadinamoji “7, 38, 55 procentų taisyklė” (kad žmonių bendravime daugiau negu 90 proc. tariamai lemia kūno kalba ir balsas).
Svarbiausia tai, kad pats A. Mehrabianas… to niekada nesakė. Jis nagrinėjo tik tuos atvejus, kai eksperimento dalyvių sakomi žodžiai reiškė vieną, o jų intonacijos ir kūno kalba bylojo visai kitką. Profesoriui A. Mehrabianui rūpėjo, kiek jausmai patvirtina arba paneigia sakomą tekstą (pvz., neįtikina tas, kuris abejingu balsu ir žiūrėdamas į lubas sako “Taip, taip, myliu tave”). Po studijos paskelbimo prabėgus daugeliui metų, A. Mehrabianas savo interneto svetainėje piktinasi, kad jo teiginiai išimami iš konteksto ir suabsoliutinami tarsi galiotų visoms sritims, įskaitant ir prezentacijas. Tai tipiškas pavyzdys, kai pirminė mokslininko mintis klaidžioja visiškai iškraipyta.
Jeigu taisyklė visgi galiotų ir prezentacijoms…
Pagalvokime logiškai: jeigu vadinamoji “7, 38, 55 proc. taisyklė” tikrai galiotų per prezentacijas – būtų beveik visiškai nesvarbu, ką sakyti. Tuomet niekas nebesivargintų šlifuoti prezentacijos tekstą, parinkinėti argumentus, statistiką, pavyzdžius ir t. t. Būtų paprasčiau priešais publiką statyti ne savo darbuotoją, o pasamdytą žavią aktorę, kuri užburtų visus prezentacijos klausytojus savo seksualiomis intonacijomis – net jei sakytų: “Nepirkite šio naujo gaminio, nes jis yra visiškas šlamštas”. Kolkas man nežinomas nei vienas atvejis, kai pagal šitokį receptą pravesta prezentacija būtų nurungusi konkurentus ir laimėjusi konkursą. Dėl vienintelės priežasties: publika nėra kvaila.
Esu peržiūrėjęs šimtus prezentacijų skirtingomis kalbomis. Geriausiose jų visuomet pirmiausia būna geras pasakojimas – taigi pirmiausia stiprus tekstas. Kai tekstas gerai paruoštas, prezentacijos autorius automatiškai turi daugiau pasitikėjimo savimi, o publika tą jaučia. Kompetencijos nesuvaidinsi, nes klausytojai su malonumu demaskuos temos neišmanantį pranešėją, kai po prezentacijos užduos klausimų.
Tad tobulinti prezentacijos tekstą tikrai verta (kaip tai daroma profesionaliai, mokoma seminaruose “Garantuotos kokybės prezentacija”).
Jus taip pat gali sudominti: Kiek per prezentaciją svarbi kūno kalba
.