99 % prezentacijų autorių daro tą pačią klaidą – pradeda darbą nuo PowerPointo, tuo tarpu profesionalams pirmasis darbas būna prezentacijos scenarijus. Kai vadovai kreipiasi į mane pagalbos ruošdami svarbią prezentaciją, dažniausiai prašo gražių PowerPointo skaidrių ir niekada per 20 metų dar nesakė: man reikalingas prezentacijos scenarijus. Nieko keisto – žmonės apie tai tiesiog nežino. Todėl šiame straipsnyje parodysiu vieną iš galimų būdų – kaip kuriamas prezentacijos scenarijus.
Daugumos prezentacijų problema yra ne skaidrės. Problema prasideda daug anksčiau – tą akimirką, kai žmogus pagalvoja, kad prezentacija yra skaidrių rinkinys. Ir visiškai pamiršta kai ką svarbesnio – prezentacijos scenarijų.
Tai yra didžiausia sisteminė klaida!
Profesionali prezentacija yra ne PowerPointo failas, o iš anksto sukonstruota kelionė, kuri turi nuvesti auditoriją nuo požiūrio „A” iki požiūrio „B”.
PowerPointas yra tik viena iš keleto priemonių tai kelionei parodyti. Ir ne daugiau.
Įsivaizduokite du pranešėjus.
Abu kalba ta pačia tema. Abu rodo skaidres. Abu remiasi tais pačiais faktais.
Tačiau po savaitės vienos prezentacijos auditorija beveik neprisimena.
O apie kitą klausytojai vis dar kalba.
Kodėl?
Dauguma atsakytų:
„Todėl, kad vienas turėjo geresnes PowerPointo skaidres.”
Aš tuo netikiu – nepaisant to, kad turiu geriausio PowerPointo specialisto Lietuvoje reputaciją.
Per daugiau 20 metų neprisimenu nė vienos prezentacijos, kuri būtų pasiekusi tikslą vien dėl gražaus PowerPoint.
Užtat žinau daugybę laimėjusių pranešimų, kuriuose skaidrės buvo arba palyginti paprastos, arba ir „bombinės”, bet jos visada buvo būtinai su geriausiu įmanomu sakomuoju tekstu. O šis įmanomas, kai yra prezentacijos scenarijus.
Kur prasideda skirtumas tarp laiminčios ir pralaiminčios prezentacijos?
Jis atsirasdavo tada, kai vienas žmogus pradėdavo galvoti:
„Ką šiandien parodysiu?“
O kitas sau užduodavo visai kitą klausimą:
„Kokią istoriją šiandien papasakosiu?“
Pagal mano patirtį – 9 iš 10 prezentacijų autorių pirmiausia iš kelių senesnių PowerPointų klijuoja skaidres.
Tik paskui bando sugalvoti, ką prie jų „pašnekėti”.
Aš dirbu atvirkščiai.
Pirmiausia su klientu kuriame prezentacijos scenarijų.
Tik po to – sakomąjį tekstą (istoriją).
Ir tik tada atsiranda PowerPointo skaidrės.
Nes įspūdingos skaidrės (kurių pasitaiko ne kasmet) dar niekada neišgelbėjo silpnos istorijos.
O gera istorija dažnai sugeba sublizgėti net ir su paprastesnėmis skaidrėmis.
Ką rasite šiame straipsnyje:
✔ kodėl profesionalios prezentacijos prasideda ne nuo PowerPointo, o nuo prezentacijos scenarijaus;
✔ kuo profesionali prezentacija arba konferencinis pranešimas panašūs į Holivudo filmą;
✔ kas yra Pixar formulė ir kodėl ji tokia veiksminga;
✔ kaip pagal Pixar formulę sukurti prezentacijos scenarijų;
✔ kodėl Sylvesterio Stallonės biografija beveik idealiai atitinka Pixar formulę;
✔ kokias klaidas dažniausiai daro pranešėjai bandydami naudoti storytellingą;
✔ kada Pixar formulės geriau atsisakyti;
✔ kuo Willo Storro požiūris papildo Pixar formulę.
Šį straipsnį apie prezentacijos scenarijaus kūrimą galite skaityti nuo pradžios iki pabaigos. Tačiau jeigu ieškote konkrečios temos, žemiau rasite visų skyrių sąrašą su nuorodomis – spaudžiate ant patikusios temos ir iškart atsidursite norimoje straipsnio vietoje.
Turinys
- Kodėl PowerPoint nėra prezentacija
- Kodėl Holivudas gali daug ko išmokyti prezentacijų autorius
- Pixar formulė
- Kaip veikia Pixar formulė?
- Pixar formulė praktikoje
- Stallonės istorijos analizė
- Kaip pačiam sukurti istoriją pagal Pixar formulę
- Dažniausios klaidos
- Kada Pixar formulės geriau nenaudoti
- Pixar formulės silpnoji vieta
- Willas Storras: kodėl vien Pixar formulės neužtenka
- Kodėl pirmiausia kuriu prezentacijos scenarijų
1. Kodėl PowerPointo skaidrės dar nėra prezentacija
Įsivaizduokite, kad po gero filmo kas nors jūsų paklausia:
– Na, kaip tas filmas?
Ar atsakytumėte:
– Labai gera operatoriaus kamera.
Žinoma, kad ne.
Jūs sakytumėte:
– Žiauriai geras filmas.
Kodėl?
Todėl, kad kamera nėra filmas. Ji tik reikalinga, kad nufilmuotum.
Tas pats vyksta ir su prezentacijomis.
Po stipraus konferencinio pranešimo tik išimtiniais atvejais kas nors pasako:
– Koks nerealus PowerPointas.
Žmonės sako kitaip:
– Nerealiai geras pranešimas.
Arba:
– Kokia įdomi istorija.
PowerPoint šioje vietoje yra tik įrankis. Labai geras įrankis. Bet vis tiek tik įrankis.
- Lygiai taip pat, kaip fortepijonas nėra muzika.
- Fotoaparatas nėra fotografija.
- O kompiuterio klaviatūra nėra romanas.
Vis dėlto daugelis žmonių elgiasi taip, tarsi PowerPointas būtų pati prezentacija.
Todėl pirmiausia degina laiką, kol renkasi:
- PowerPointo šabloną,
- spalvas,
- šriftus,
- animacijas,
- piktogramas,
- nuotraukas.
Ir tik tada pradeda galvoti:
„O ką aš iš tikrųjų noriu pasakyti?“
Tai tas pats, kas namo statybą pradėti nuo užuolaidų spalvos.
Architektas taip nedirba. Pirmiausia jis projektuoja konstrukciją. Tik po to galvoja apie interjerą.
Holivudo scenaristas irgi nepradeda nuo dialogų.
Pirmiausia jis kuria istorijos konstrukciją.
Tik po to rašo scenas.
Su prezentacijomis yra lygiai tas pats:
- Pirmiausia turi atsirasti istorijos struktūra.
- Tada – sakomasis tekstas.
- Ir tik pačioje pabaigoje – PowerPoint.
Kai prezentacijos autorius nustoja galvoti apie skaidres ir pradeda galvoti apie istoriją, pasikeičia ne tik jo prezentacijos.
Pasikeičia ir auditorijos reakcija.
2. Kodėl Holivudas gali daug ko išmokyti prezentacijų autorius
Žodžiai „Holivudas“ ir „prezentacija“ skamba kaip du visiškai skirtingi pasauliai.
Viename – aktoriai, režisieriai ir raudonas kilimas.
Kitame – vadovai su kostiumais, PowerPoint skaidrės, tekstai, grafikai, ketvirčio rezultatų lentelės…
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nėra nieko bendro.
Iš tikrųjų – yra.
Abiem atvejais reikia padaryti tą patį:
- Per pirmąsias minutes prikaustyti žmogaus dėmesį.
- Išlaikyti jį iki pabaigos.
- Padėti suprasti sudėtingą mintį.
- Priversti pajusti tai, ko tikisi autorius.
- Ir galiausiai pakeisti žmogaus mąstymą arba elgesį.
Būtent todėl profesionalūs kino scenaristai dešimtmečius tyrinėja, kaip kuriamos istorijos, kurios priverčia žmones juoktis, verkti, jaudintis ir dar po savaitės prisiminti matytą filmą.
Verslo prezentacijose siekiame to paties.
Tik vietoj parduoto kino bilieto norime kitokio rezultato.
Kad auditorija:
- pritartų mūsų idėjai;
- patikėtų mūsų pasiūlymu;
- skirtų finansavimą;
- priimtų sprendimą;
- nusipirktų produktą;
- arba bent jau prisimintų svarbiausią mintį po mėnesio.
Skirtumas tarp filmo ir konferencinio pranešimo arba prezentacijos nėra toks didelis, kaip atrodo.
- Skiriasi dekoracijos.
- Skiriasi drabužiai.
- Skiriasi biudžetai.
Tačiau žmogaus smegenys – tokios pačios.
Jos šiandien veikia beveik taip pat, kaip veikė prieš tūkstančius metų, kai istorijos buvo pasakojamos prie laužo.
Todėl ir šiandien auditorija daug lengviau prisimena ne skaičių lentelę, o istoriją.
Ne faktų sąrašą, o konfliktą.
Ne chronologiją, o priežasties ir pasekmės grandinę.
Štai kodėl profesionalūs scenaristai niekada nekuria istorijų atsitiktinai.
Jie remiasi tam tikrais modeliais.
Vieni sudėtingesni. Kiti paprastesni.
Vieni tinka ilgam kino filmui. Kiti – trumpam animaciniam filmui. Treti – penkiolikos minučių konferenciniam pranešimui.
Vienas iš paprasčiausių ir kartu galingiausių modelių yra vadinamoji Pixar formulė. Ją pritaikant, gali būti kuriamas ir verslo prezentacijos scenarijus.
3. Pixar formulė
Ji atrodo… netikėtai paprasta.
Štai ji.
- Once upon a time… (Kadaise… / Kartą…)
- Every day… (Kasdien…)
- One day… (Vieną dieną…)
- Because of that… (Dėl to…)
- Because of that… (Dėl to…)
- Until finally… (Kol galiausiai…)
- Ever since then… (Nuo tada…)
Viskas.
- Septyni trumpi sakiniai.
- Jokių sudėtingų terminų.
- Jokių akademinių diagramų.
- Jokių 150 puslapių teorijos.
Tačiau paslaptis slypi ne pačioje formulėje.
Esmė: ji paskatina autorių galvoti ne apie įvykių sąrašą, o apie istorijos logiką.
Tai labai svarbus skirtumas.
Dauguma žmonių pasakoja istorijas taip:
Ir tada…
Ir tada…
Ir tada…
Tai nėra istorija. Tai chronologija.
Pixar formulė verčia mąstyti kitaip. Ji klausia:
- Kas buvo pradžioje?
- Kas kartojosi?
- Kas vieną dieną viską pakeitė?
- Ką tai sukėlė?
- Kokią dar vieną pasekmę tai sukėlė?
- Kur istorija pasiekė kulminaciją?
- Kas pasikeitė po viso to?
Atrodo paprasta.
Tačiau pabandykite paimti savo paskutinės prezentacijos sakomąjį tekstą ir sąžiningai atsakyti į šiuos septynis klausimus.
Labai dažnai paaiškėja, kad prezentacijoje istorijos beveik nėra.
- Yra faktai.
- Yra argumentai.
- Yra skaičiai.
- Bet nėra dramaturgijos.
Būtent todėl Pixar formulė yra tokia vertinga.
Ji padeda ne gražiau papasakoti istoriją.
Ji apskritai padeda sukonstruoti istoriją.
4. Kaip veikia Pixar formulė
Dabar išardykime Pixar formulę dalimis.
Ne tam, kad ją išmoktume mintinai. O tam, kad suprastume, kaip ji veikia ir galėtume pritaikyti prezentacijos scenarijui kurti.
Svarbu prisiminti vieną dalyką: Pixar formulė nėra receptas gražiai istorijai parašyti.
Ji yra receptas tam, kad istorija atgytų ir judėtų pirmyn.
Kiekviena formulės dalis atlieka vis kitą funkciją.
Jeigu bent vienos trūksta, istorija pradeda byrėti.
1. Once upon a time… (Kadaise…)
Istorija prasideda nuo pasaulio, kuriame gyvena herojus. Čia dar nevyksta nieko dramatiško.
Svarbiausia supažindinti auditoriją su pradine situacija.
- Kas yra herojus?
- Kur jis gyvena?
- Kuo užsiima?
- Ko jis siekia?
- Koks jo pasaulis šiandien?
Tai labai svarbi dalis. Jeigu auditorija nesupranta, koks pasaulis buvo pradžioje, ji niekada iki galo nesupras, kas pasikeitė pabaigoje. Todėl nereikia skubėti prie veiksmo.
Pirmiausia reikia sukurti atspirties tašką.
Trumpas pavyzdys iš verslo pasaulio
Prieš penkerius metus mūsų įmonė buvo viena sparčiausiai augančių rinkoje. Užsakymų netrūko, tačiau kiekvienas naujas klientas reiškė vis daugiau chaoso.
Čia dar nėra istorijos. Tik pasaulis, kuriame ji netrukus prasidės.
2. Every day… (Kasdien…)
Toliau parodoma herojaus kasdienybė.
- Ne vienkartinis įvykis.
- tai, kas kartojasi.
- Kas jį vargina.
- Kas jam trukdo.
- Kas nuolat nepavyksta.
Kasdienybė istorijoje reikalinga ne tam, kad būtų daugiau teksto.
Ji reikalinga tam, kad parodytų:
problema nėra atsitiktinė.
Ji kartojasi. Ji tapo herojaus gyvenimo dalimi.
Būtent čia žmonės iš auditorijos pradeda atpažinti save:
- „Ir man yra panašiai.“
- „Mes įmonėje irgi su tuo susiduriame.“
Kol nėra pasikartojančios problemos, nėra ir tikros istorijos.
Trumpas verslo pavyzdys
Kiekvieną savaitę vadovų susirinkime ginčydavomės dėl skaičių. Visi skyriai turėjo skirtingas jų versijas, todėl sprendimai nuolat vėluodavo.
Problema kartojasi. Vadinasi, atsiranda įtampa.
3. One day… (Vieną dieną…)
Ir tada vieną dieną nutinka kažkas ypatingo – įvykis, po kurio senasis pasaulis nebegali likti toks pats.
Scenaristai šią vietą vadina lūžio tašku.
Iki jo herojus galėjo ir toliau gyventi kaip gyvenęs.
Po įvykio – jau nebe.
Tai gali būti:
- netikėtas pasiūlymas,
- krizė,
- naujas konkurentas,
- lemtingas susitikimas,
- viena išgirsta frazė,
- vienas sprendimas.
Svarbiausia ne pats įvykis. Svarbiausia tai, kad nuo šios akimirkos prasideda siužeto vingiai – prasideda tikrasis veiksmas.
Trumpas verslo pavyzdys
Vieną dieną didžiausias klientas pranešė, kad nutraukia bendradarbiavimą su mumis. Ir pirmą kartą supratome, kad mūsų problema – ne kaina.
Štai čia istorija daro staigų siužeto vingį.
4. Because of that… (Dėl to prasideda pokyčiai)
Čia prasideda tikroji istorija. Ir būtent čia slypi didžiausia Pixar formulės galia.
Atkreipkite dėmesį, ko formulėje nėra.
Joje nėra žodžių:
„Ir tada…”
Tai labai svarbus skirtumas. Palyginkime.
Pirmas variantas:
- Ir tada sukūrėme naują produktą.
- Ir tada pradėjome reklamą.
- Ir tada padidėjo pardavimai.
Tai nebūtų istorija. Tai tik chronoliginis įvykių sąrašas.
Antras variantas:
- Klientai nustojo pirkti.
- Dėl to teko ieškoti priežasčių.
- Paaiškėjo, kad problema – visai ne pats produktas.
- Dėl to pakeitėme ne produktą, o jo pateikimą vartotojams.
Staiga atsiranda logika. Kiekvienas naujas įvykis gimsta iš ankstesnio. Atsiranda priežasties ir pasekmės ryšys.
Ir būtent šito labai trūksta verslo prezentacijose.
Trumpas verslo pavyzdys
Klientai nesuprato, kuo yra geras mūsų produktas. Dėl to radikaliai pakeitėme ne produktą, o visą produkto reklamą.
Pokytis gimsta iš ankstesnės problemos.
5. Because of that… (Dėl to įtampa didėja)
Kodėl Pixar formulėje žodžiai Because of that pakartoti du kartus? Todėl, kad vienos pasekmės neužtenka.
Gera istorija niekada nestovi vietoje. Joje pagrindinio herojaus situacija vis sunkėja.
- Herojus priima sprendimą.
- Dėl to atsiranda nauja problema.
- Jis bando ją išspręsti.
- Dėl to situacija dar labiau komplikuojasi.
Šitaip kuriama įtampa. Tai vadinama eskalacija. Būtent ji neleidžia žiūrovui ar klausytojui prarasti susidomėjimo.
Verslo prezentacijose dažnai matau priešingą situaciją.
Pranešėjas pasako:
„Turėjome problemą.“
Ir po sekundės:
„Sugalvojome sprendimą.“
Šitokiu būdu istorija baigiasi net neprasidėjusi. O tikrame gyvenime taip nebūna. Tikri pokyčiai retai įvyksta po vieno sprendimo:
- Vienas sprendimas sukuria naują situaciją.
- Nauja situacija sukuria naują problemą.
- Ir tik tada istorija pradeda įgauti pagreitį.
Todėl gera istorija nėra tiesi linija. Ji yra vis didėjančios įtampos grandinė.
Trumpas verslo pavyzdys
Pakeitėme reklamą. Dėl to klientų susidomėjimas išaugo. Dėl to paaiškėjo, kad mūsų pardavimų komanda nebespėja aptarnauti užklausų. Teko keisti visą pardavimo procesą.
Štai taip viena pasekmė pagimdo kitą.
6. Until finally… (Kol galiausiai…)
Kiekviena gera istorija neišvengiamai pasiekia kulminaciją.
Tai momentas, dėl kurio buvo verta pasakoti viską, kas buvo iki tol.
- Didžiausia įtampa.
- Svarbiausias sprendimas.
- Didžiausia rizika.
Čia paaiškėja: ar herojus laimės, ar pralaimės.
Ar taps tuo žmogumi, kuriuo turėjo tapti.
Verslo prezentacijose kulminacija nebūtinai turi būti tokia dramatiška kaip kine.
Tačiau kulminacija vis tiek privaloma. Pvz., kai kūriau prezentaciją architektui, kuris iš visiškai perdarė seną koncertų salę, pasiūliau prezentacijos kulminaciją atidėti kuo arčiau pabaigos – ir tik tada parodyti naujo įspūdingo salės interjero nuotraukas. Kaip finalinį akordą.
Kulminacijai gali tikti:
- svarbiausias susitikimas,
- investuotojo sprendimas,
- valdybos balsavimas,
- pirmasis produkto pristatymas,
- arba akimirka, kai auditorija pagaliau supranta pagrindinę mintį.
Jeigu kulminacijos nėra, istorija tiesiog pakimba ir lieka „apie nieką“.
Čia tarsi vidury filmo išsijungtų ekranas. Visam laikui.
Trumpas verslo pavyzdys
Po šešių mėnesių darbo atėjo diena, kai naują strategiją reikėjo pristatyti valdybai. Jeigu ji nebūtų patvirtinta, visas projektas būtų sustabdytas. Žmonės netektų pajamų. Ir darbo vietų. Ilgam.
Čia ir yra istorijos kulminacija, po kurios turi būti lemiami siužeto posūkiai.
7. Ever since then… (Nuo tada…)
Tai paskutinė Pixar formulės dalis. Ir labai dažnai pernelyg nuvertinama. Daugelis autorių šioje vietoje parašo rezultatą.
Tačiau pagal Pixar formulė čia kalbama ne apie rezultatą,
o apie pokytį.
Rezultatas atsakytų į klausimą:
Kas įvyko?
Pokytis atsako į kitą klausimą:
Kas pasikeitė?
Pavyzdžiui:
Filmas laimėjo apdovanojimą.
Tai rezultatas.
Bet istorijos esmė slypi ne čia.
Kur kas stipresnis sakinys būtų:
Nuo tada prasidėjo svaigianti aktoriaus karjera – visas gyvenimas negrįžtamai pasikeitė.
Tai jau pokytis. Ir būtent pokytis yra paskutinė geros istorijos stotelė.
Herojus ne tik pasiekia tikslą.
Jis tampa kitu žmogumi.
Trumpas verslo pavyzdys
Nuo tada mūsų vadovai susirinkimuose nebesiginčija dėl skaičių. Jie ieško geriausių sprendimų.
- Pasikeitė ne tik rezultatas.
- Pasikeitė mąstymas.
Svarbiausia Pixar formulės pamoka kuriantems prezentacijos scenarijų
Jeigu reikėtų visą Pixar formulę sutraukti į vieną vienintelę mintį, ji skambėtų taip:
Gera istorija nėra chronolginė įvykių seka. Gera istorija yra priežasties ir pasekmės grandinė, kuri iš esmės keičia herojų.
Būtent todėl ši formulė veikia ne tik animaciniuose filmuose.
Ji puikiai veikia ir verslo prezentacijose.
Nes auditorija nori ne tik sužinoti, kas įvyko.
Ji nori suprasti, kodėl tai įvyko, ką tai sukėlė ir kas po to pasikeitė.
5. Pixar formulė praktikoje
Pažiūrėkime, kaip Pixar formulė veikia praktikoje – kai pagal ją parašytas pasakojimas, paremtas tikrais įvykiais.
Štai pavyzdys.
Buvo toks jaunas aktorius.
Jam nesisekė. Pinigų nuolat trūko. Bet blogiausia buvo ne pinigai.
Jam beveik kasdien buvo duodama suprasti:
Tu esi nieko nevertas.
- Užsimindavo, kad jis netinkamai atrodo.
- Abejodavo jo talentu.
- Neskirdavo pagrindinių vaidmenų.
Žodžiu, Holivudo doleriai – ne jam.
Aktorius kasdien eidavo į atrankas. Ir beveik kasdien išgirsdavo tą patį. Ne tas veidas. Ne tas balsas. Ne tas tipažas. Kai kada pinigų trūkdavo tiek, kad savaitėmis miegodavo autobusų stotyje. Vėliau pats juokaudavo, kad tuo metu išmoko „maitintis voratinkliais“.
Kai nebegalėjo išlaikyti savo šuns, pardavė jį už 40 dolerių.
Vieną vakarą jis nuėjo pažiūrėti bokso rungtynių.
Grįžęs namo jis beveik be sustojimo tris dienas rašė kino scenarijų. Tai buvo istorija apie boksininką, kuriuo niekas netikėjo. Kaip niekas netikėjo ir juo pačiu.
Po pusantrų metų filmas pasiekė kino teatrus.
Prasidėjo tai, ko niekas nesitikėjo.
- Žmonės plūdo į kino sales.
- Rekomendavo filmą draugams.
- Grįždavo filmo žiūrėti dar kartą. Apie filmą kalbėjo visi.
Nedidelio biudžeto projektas uždirbo pirmuosius milijonus.
Vėliau dešimtis milijonų.
Dar vėliau – 225 milijonus dolerių.
Tai nutiko 1976 m., kai Sylvesteris Stallonė sukūrė filmą „Rokis“, pelniusį tris „Oskaro“ apdovanojimus – įskaitant įvertinimą už geriausią metų filmą.
Tačiau esmė – ne 225 milijonai ir ne „Oskarai“.
Dar svarbiau, kad dviem metais anksčiau prodiuseriai pasiūlė S. Stallonei: perkam tavo parašytą scenarijų už 316 000 dolerių. Su viena sąlyga: pagrindinį vaidmenį atliks kitas aktorius.
S. Stallonė atsisakė.
Žmogus, kuris neturėjo pinigų. Žmogus, kuris buvo priverstas parduoti savo šunį. Žmogus, kuriam kasdien buvo kartojama, kad jis netinka pagrindiniams vaidmenims.
Atsisakė 316 000 dolerių.
Jis rizikavo viskuo. Dėl galimybės pats tapti pagrindiniu savo istorijos herojumi.
Filme jis suvaidino pats.
Perskaitę šią istoriją dar kartą, pabandykite atkreipti dėmesį ne į faktus.
O į jos konstrukciją.
Ji nėra atsitiktinė. Ji beveik idealiai atitinka Pixar formulę.
6. Išardykime S. Stallonės istoriją
Kai pirmą kartą perskaitome gerą istoriją, dažniausiai pastebime tik jos paviršių. Tačiau retai susimąstome, kodėl ji taip veikia. Būtent todėl scenaristai mėgsta išardyti geras istorijas į atskiras dalis.
Pabandykime tą padaryti ir mes.
| Pixar formulė | Epizodai S. Stallonės istorijoje |
| Once upon a time… (Kadaise…) | Jaunas aktorius bando prasimušti Holivude. |
| Every day… (Kasdien…) | Nuolatinės atrankos. Nuolatiniai atmetimai. Nuolatinis pinigų trūkumas. |
| One day… (Vieną dieną…) | Pamato bokso kovą ir per tris dienas parašo scenarijų. |
| Because of that… (Dėl to prasideda pokyčiai) | Scenarijus sudomina prodiuserius. Atsiranda galimybė jį parduoti. |
| Because of that… (Dėl to įtampa didėja) | Prodiuseriai nori kito aktoriaus. Stallonė turi apsispręsti: pinigai ar svajonė. |
| Until finally… (Kol galiausiai…) | Stallonė atsisako 316 000 dolerių ir pasirenka riziką. |
| Ever since then… (Nuo tada…) | Jis ne tik suvaidina filme. Jis įrodo sau ir visam pasauliui, kad yra vertas būti pagrindiniu savo istorijos herojumi. |
Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną detalę.
Daugelis prezentacijų autorių kulminacijai pasirinktų visai kitą vietą.
Pavyzdžiui:
- filmo premjerą;
- pirmuosius milijonus;
- arba tris „Oskarus“.
Tačiau dramaturgijos požiūriu tai nėra kulminacija. Tai pasekmės.
Tikroji kulminacija įvyksta tada, kai herojus turi priimti sprendimą. Būtent tada istorijoje atsiranda didžiausia įtampa.
S. Stallonės istorijoje toks momentas yra gautas pasiūlymas parduoti scenarijų.
Jeigu jis būtų sutikęs, būtų gavęs didelius pinigus (šiandien pagal perkamąją galią tai prilygtų daugiau negu vienam milijonui dolerių).
Tačiau nebūtų tapęs Rocky.
Štai kodėl būtent tas sprendimas tampa visos istorijos centru. Visa kita – tik to sprendimo pasekmės.
Ir čia slypi dar viena labai svarbi pamoka verslo prezentacijų autoriams. Kai pasakojate savo istoriją, ieškokite ne didžiausio rezultato.
Ieškokite svarbiausio sprendimo.
Dažniausiai būtent jis ir tampa tikrąja istorijos kulminacija – tai turi atsidurti prezentacijos scenarijuje.
7. Kaip pačiam sukurti prezentacijos scenarijų pagal Pixar formulę
Iki šiol skaitėte teoriją, dabar metas pereiti prie praktikos. Paimkite popieriaus lapą arba kompiuteryje atsidarykite naują WORD dokumentą. Kol kas negalvokite apie PowerPoint skaidres.
Bus 7 žingsniai – atsakykite į 7 klausimus.
1 žingsnis. Kas yra jūsų istorijos herojus?
Daugelis iš karto atsako:
„Aš.“
Tai nėra geriausias pasirinkimas.
Herojumi gali būti:
- klientas,
- jūsų komanda,
- įmonė,
- produktas,
- ir net viena idėja.
Svarbiausia, kad auditorija suprastų, kieno (kurio herojaus) kelionę ji stebi.
Šiai pirmai daliai PIXAR studijose įprastai skiriama 5 % filmo trukmės.
2 žingsnis. Kokia buvo herojaus kasdienybė?
- Kas nuolat kartojosi?
- Kas neveikė?
- Kas erzino?
- Kas stabdė?
- Kas buvo priimama kaip savaime suprantama?
Čia dar nereikia ieškoti sprendimo. Kol kas tik parodykite problemą.
Šiai daliai dažniausiai skiriama 10–15 % filmo trukmės.
3 žingsnis. Kas tapo lūžio tašku?
Kas nutiko tą vieną dieną?
Kas privedė herojų prie ribos, kai jis nebegali gyventi taip, kaip iki tol?
- Kai kada tai būna krizė.
- Kai kada – vienas pokalbis.
- Kai kada – vienas kliento klausimas.
- Gali būti ir vienas netikėtas atradimas.
Svarbu, kad po šio momento istorija nebegalėtų grįžti atgal.
4 žingsnis. Kokia buvo pirmoji pasekmė?
- Kas dėl to pasikeitė?
- Ne po metų.
- Ne galutinis rezultatas.
- O pirmoji pasekmė.
- Ką herojus padarė kitaip?
Beje, šiai daliai įprastai skiriama 25–30 % filmo trukmės. Čia pasvarstymui dėl prezentacjos laiko paskirstymo.
5 žingsnis. Kaip pradėjo augti įtampa?
Čia daugelis autorių sustoja. O nereikėtų.
Paklauskite savęs:
- Kas atsitiko dėl pirmojo sprendimo?
- Kokią naują problemą jis sukūrė?
- Kokį naują pasirinkimą privertė padaryti?
Jeigu atsakymo nėra, labai tikėtina, kad istorijai dar ne laikas baigtis.
Ir šiai daliai įprastai skiriama 25–30 % filmo trukmės.
6 žingsnis. Kur prezentacijos scenarijuje yra tikroji kulminacija?
Čia prezentacijų autoriai suklysta dažniausiai.
Jie kulminacija laiko:
- didžiausią pardavimą,
- didžiausią pelną,
- prizą,
- apdovanojimą.
Tačiau tikroji kulminacija dažniausiai įvyksta anksčiau.
Paklauskite savęs:
Kokį svarbiausią sprendimą turėjo priimti herojus?
Būtent ten dažniausiai ir slypi tikroji istorijos viršūnė.
Beje, šiai daliai įprastai skiriama 10–15 % filmo (arba prezentacijos) trukmės.
7 žingsnis. Kas pasikeitė?
Svarbu netgi ne tai, kas laimėjo. Ne tai, kiek uždirbo.
Svarbiau:
Kas dabar yra visai kitaip negu pradžioje?
Jeigu herojus istorijos pabaigoje liko toks pats, tik turtingesnis arba garsesnis, istorija dažniausiai nėra labai stipri.
Geriausiose istorijose pasikeičia pats žmogus.
Šiai paskutinei daliai įprastai skiriama 2–5 % filmo trukmės.
Trumpa Pixar formulės atmintinė kuriantiems prezentacijos scenarijų
Jeigu reikėtų visą metodą sutalpinti į vieną lapą, jis atrodytų taip:
Kadaise…
↓
Kasdien…
↓
Vieną dieną…
↓
Dėl to…
↓
Dėl to…
↓
Kol galiausiai…
↓
Nuo tada…
Tai paprasta. Tačiau paprasta dar nereiškia lengva. Man pačiam beveik niekada nepavyksta parašyti geros istorijos iš pirmo karto. Dažniausiai perrašau kelis kartus. Kartais – keliolika.
8. Dažniausios klaidos
Sužinojus Pixar formulę, gali atrodyti:
„Viskas aišku.“
Tačiau realiame gyvenime žmonės nuolat užlipa ant tų pačių „grėblių“.
Štai dažniausios klaidos.
Klaida Nr. 1. Chronologiją palaikyti istorija
„2023 metais padarėme…
2024 metais padarėme…
2025 metais padarėme…“
Tai nėra istorija. Tai kalendorius. Istorijoje svarbu ne datos, o priežastys.
Klaida Nr. 2. Prezentacijos scenarijų pradėti nuo sprendimo
Daugelis verslo prezentacijų prasideda taip:
„Mes sukūrėme puikų produktą.“
Taip neveikia.
Pirmiausia auditorija turi suprasti problemą. Tik tada sprendimas sudomina ir tampa įdomus.
Klaida Nr. 3. Nėra herojaus
Beveik visada prezentacijoje yra:
- produktas,
- įmonė,
- skaičiai,
- grafikai,
- lentelės.
Bet nėra herojaus. Kuris susidurs su sunkumais, išbandymais, pavojais. Kuris gali laimėti arba pralaimėti.
Tuomet auditorijai neįmanoma emociškai įsitraukti – ji leka abejinga ir nuobodžiaujanti.
Klaida Nr. 4. Nėra lūžio taško
Jeigu istorijoje niekas nepasikeitė, vadinasi,
istorija dar neprasidėjo.
Klaida Nr. 5. Per greitai prezentacijos scenarijuje ateina laiminga pabaiga
Tai viena dažniausių klaidų. Supaprastinta įvykių eiga:
- Problema.
- Sprendimas.
- Pabaiga.
Tikrame gyvenime taip nebūna (o kai būna – neįdomu)
Įdomiau, kai sprendimas sukelia naują problemą. Lieka intriga. Ir būtent ji leidžia istorijai įgauti pagreitį.
Klaida Nr. 6. Prezentacijos kulminacijai pasirenkamas rezultatas
Klaida būtų tokia:
„Kulminacija buvo pasiekta tada, kai laimėjome konkursą.“
Tai klystkelis.
Geriau paklausti savęs: kada buvo priimtas svarbiausias sprendimas? Labai tikėtina, kad būtent ten ir buvo tikroji kulminacija.
Klaida Nr. 7. Istorija baigiama skaičiais
Pvz., „Pardavimai padidėjo 35 procentais.“
Tai rezultatas. Bet ne pabaiga. Gera istorija baigiasi ne skaičiumi.
Ji baigiasi pokyčiu.
9. Kada Pixar formulės geriau nenaudoti
Perskaičius iki šios vietos gali susidaryti įspūdis, kad Pixar formulė tinka viskam.
Taip nėra.
Ir būtent tai yra vienas iš jos privalumų. Ji nėra universali. Ji yra tik įrankis.
O geras meistras nenaudoja mikroskopo visiems darbams – pvz., su juo nekala vinių į sieną.
Pixar formulė ypač tinka tada, kai norite:
- sudominti auditoriją;
- paaiškinti pokytį;
- parodyti, kaip gimė sprendimas;
- įtikinti žmones nauja idėja;
- papasakoti kliento sėkmės istoriją;
- motyvuoti dideliems darbams.
Tačiau yra 4 situacijos, kai Pixar formulės geriau atsisakyti.
1. Kai pristatote trumpą statuso ataskaitą
Jeigu jūsų užduotis – per dvi minutes pasakyti, kas padaryta per savaitę, dramaturgijos greičiausiai nereikia.
2. Kai mokote atlikti konkrečią procedūrą
Instrukcija: „Paspauskite šį mygtuką“ nėra istorija.
Ir neturi ja būti.
3. Kai auditorijai svarbiausia tikslumas
Pavyzdžiui:
- teisinėje išvadoje,
- audito ataskaitoje,
- techniniame reglamente.
Ten pirmoje vietoje yra tikslumas, bet ne dramaturgija.
4. Kai istorija tampa svarbesnė už esmę
Tai pavojingiausia situacija.
Kartais pranešėjas taip susižavi istorija, kad auditorija prisimena tik ją. O pagrindinė mintis dingsta. Tai reiškia, kad istorija pavirto į „dėmesio vampyrą“. Tai meškos paslauga. Pixar formulė turi paryškinti pagrindinę idėją, o ne ją užgožti.
Todėl prieš naudodami šį modelį visada užduokite sau vieną klausimą:
Ar istorija padės auditorijai geriau suprasti mano pagrindinę mintį?
Jeigu atsakymas „taip“, Pixar formulė gali tapti vienu stipriausių jūsų prezentacijos įrankių. Jeigu atsakymas „ne“, geriau pasirinkti kitą pasakojimo būdą.
Nes Pixar formulė yra tik vienas iš įrankių kuriant prezentacijos scenarijų.
10. Pixar formulės silpnoji vieta
Perskaitę iki šios vietos, galite pagalvoti:
„Puiku. Vadinasi, užtenka sudėlioti istoriją pagal Pixar formulę – ir ji veiks.“
Norėčiau tą patvirtinti. Tačiau tai būtų netiesa.
Pixar formulė atsako į labai svarbų klausimą:
Kaip logiškai sujungti istorijos įvykius?
Tačiau ji beveik neatsako į kitą klausimą:
Kodėl publikai turėtų rūpėti šis herojus?
Pagal Pixar formulę galima sukurti techniškai tvarkingą istoriją.
- Joje bus pradžia.
- Bus lūžio taškas.
- Bus pasekmių grandinė.
- Bus kulminacija.
- Bus pabaiga.
Ir vis tiek ji gali nepalikti didesnio įspūdžio.
Kodėl?
Todėl, kad istorija nėra vien įvykių seka. Giliai viduje ji visada pasakoja apie herojų. Apie jo baimes, klaidingus įsitikinimus, pasirinkimus, vidinį konfliktą.
Todėl profesionalūs scenaristai paprastai nesustoja ties Pixar formule.
Jie eina dar vieną žingsnį ir iškelia klausimą:
Kas iš tikrųjų vyksta herojaus viduje?
Ir čia laikas paminėti dar vieną ekspertą – Willą Storrą.
11. Willas Storras: kodėl vien Pixar formulės neužtenka
Pixar formulė padeda atsakyti į klausimą „Kas įvyko?“,
tačiau britų rašytojas ir istorijų tyrinėtojas Willas Storras siūlo žengti dar vieną žingsnį. Jis sako, kad vien gerai sudėliotos įvykių grandinės neužtenka. Reikia atskleisti, kas vyksta herojaus viduje.
Kas pasikeitė herojaus galvoje?
Tai labai svarbus skirtumas.
Dauguma silpnų istorijų pasakoja apie įvykius. Stiprios istorijos pasakoja apie vidinę transformaciją.
W. Storras teigia, kad geriausiose istorijose herojus beveik visada pradžioje gyvena vadovaudamasis tam tikru klaidingu įsitikinimu.
Jis kažkuo tiki. Tačiau klysta. Visa istorija tampa kelione, kurios metu tas įsitikinimas griūva.
Todėl istorijos pabaigoje pasikeičia ne tik aplinkybės. Pasikeičia pats herojus.
Grįžkime S. Stallonės istorijos.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jis norėjo vieno dalyko – tapti garsiu aktoriumi. Tačiau pažvelgus giliau, paaiškėja visai kas kita. Jam reikėjo įrodyti ne Holivudui.
Jam reikėjo įrodyti pačiam sau, kad jis nėra toks bevertis, kaip jam buvo kartojama daugelį metų. Todėl tikroji S. Stallonės istorija nėra apie filmą.
Ji yra apie žmogų, kuris neleido kitiems spręsti, kiek jis vertas.
Būtent todėl tikroji istorijos kulminacija nėra apdovanojimų ceremonija. Ji įvyksta tada, kai S. Stallonė atsisako parduoti scenarijų su sąlyga, kad pagrindinį vaidmenį atliks kitas aktorius.
Iš išorės tai atrodo kaip finansinis sprendimas. Iš tikrųjų tai buvo vidinis lūžis.
Štai kodėl ši istorija iki šiol daro įspūdį milijonams žmonių. Ji pasakoja ne apie sėkmę. Ji pasakoja apie pokytį.
Ir būtent čia susitinka Pixar formulė ir Willo Storro požiūris.
Pixar padeda sukurti istorijos karkasą.
W. Storras parodo, kaip įkvėpti daugiau gyvybės.
12. Kodėl pirmiausia kuriu prezentacijos scenarijų
Dauguma naujų klientų kreipiasi į mane dėl PowerPoint. Jie tikisi, kad pirmame susitikime kalbėsime apie skaidres. Visada nutinka priešingai.
Mes visai neįsijungiame PowerPointo. Mes kalbamės apie situaciją:
- Kas yra pagrindinis istorijos herojus?
- Ko jis siekia?
- Kas jam trukdo?
- Kur yra tikrasis lūžio taškas?
- Kokį svarbiausią sprendimą jis turi priimti?
- Kas istorijos pabaigoje turi pasikeisti?
Ir tik tada pradedame kurti sakomąjį tekstą. PowerPointo skaidres sukuriu paskutiname etape.
Todėl klientai visada nustemba, nes atėjo dėl skaidrių, o išeina supratę, kad didžiausia jų problema buvo visai ne skaidrės. Didžiausia jų problema buvo tai, kad jie neturėjo stipraus sakomojo teksto savo prezentacijai – t. y. neturėjo istorijos.
Paradoksas – pradedi ne nuo skaidrių, bet tada skaidrės atsiranda greičiau ir lengviau.
Jau dešimtis kartų džiaugiausi: po gerai sukonstruoto scenarijaus skaidrės susidėlioja beveik savaime. Net ir laiką užsirašydavau – per kiek valandų padarau skaidres. Neberašau, nes žinau, kad net ir geroms skaidrėms prireiks mažiau laiko (o kad man sekasi kurti skaidres, kurios yra, švelniai tariant, geresnės už vidutines – mano klientai žino seniai).
Todėl šiandien, pradėdamas dirbti su svarbia kliento prezentacija, pirmiausia galvoju ne apie PowerPointą. Galvoju apie istoriją. O PowerPoint palieku pergalingai pabaigai.
Išvada
Profesionali prezentacija prasideda ne nuo pirmosios PowerPoint skaidrės sukūrimo – ji prasideda tą akimirką, kai nusprendžiate kurti ne skaidrių rinkinį, o istoriją, kuri pakeis auditorijos mąstymą. Tai reiškia, pirmiausia kuriamas prezentacijos scenarijus.
Jau artėjame prie pabaigos. Todėl jūsų patogumui paruošiau koncentratą pasikartojimui.
Svarbiausios straipsnio mintys – per 30 sek.:
Jeigu reikėtų visą šį straipsnį sutalpinti į trečdalį puslapio, jis atrodytų maždaug taip:
✔ PowerPoint nėra prezentacija – tai tik vienas iš įrankių.
✔ Gera prezentacija pirmiausia prasideda nuo prezentacijos scenarijaus ir sakomojo teksto.
✔ Pixar formulė padeda sukurti prezentacijos scenarijų ir sakomąjį tekstą – aiškią priežasties ir pasekmės grandinę.
✔ Svarbiausias Pixar formulės žodis yra ne „Ir tada…“, o „Dėl to…“.
✔ Kulminacija dažniausiai yra ne didžiausias pasiekimas, o svarbiausias herojaus sprendimas.
✔ Gera istorija baigiasi ne rezultatu, o herojaus transformacija.
✔ Pixar formulė puikiai tinka konferenciniams pranešimams, pardavimo prezentacijoms ir klientų sėkmės istorijoms.
✔ Profesionaliose prezentacijose PowerPointas atsiranda tik po to, kai jau sukurtas prezentacijos scenarijus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kas yra Pixar formulė ir kas bendro tarp jos ir prezentacijos scenarijaus?
Pixar formulė – tai septynių dalių istorijos konstravimo modelis, kurį išpopuliarino „Pixar Animation Studios“. Ji padeda kurti aiškią priežasties ir pasekmės grandinę, todėl puikiai tinka ne tik filmams, bet ir verslo prezentacijos scenarijui.
Kas sukūrė Pixar formulę?
Kaip viena iš šios formulės „išradėjų“ dažniausiai minima „Pixar“ scenaristė Emma Coats, kuri viešai paskelbė Pixar istorijų kūrimo principus.
Ar Pixar formulė tinka verslo prezentacijos scenarijui?
Taip. Ji ypač naudinga konferenciniams pranešimams, pardavimo prezentacijoms, investuotojų pristatymams ir klientų sėkmės istorijoms, nes padeda auditorijai lengviau sekti mintį ir geriau įsiminti pagrindinę žinutę.
Ar Pixar formulė tinka kiekvienos prezentacijos scenarijui?
Ne.
Ji nėra geriausias pasirinkimas trumpoms statuso ataskaitoms, techninėms instrukcijoms ar teisiniams dokumentams, kuriuose svarbiausia tikslumas, o ne dramaturgija.
Kuo Pixar formulė skiriasi nuo „Herojaus kelionės“?
Holivudo scenarijams naudojama „Herojaus kelionė“ yra gerokai sudėtingesnis modelis, turintis daugiau etapų. Pixar formulė yra paprastesnė ir todėl lengviau pritaikoma verslo komunikacijoje. Pagal „Herojaus kelionės“ modelį taip pat sėkmingai gali būti kuriamas prezentacijos scenarijus.
Kuo Pixar formulė skiriasi nuo Willo Storro požiūrio?
Pixar formulė daugiausia dėmesio skiria istorijos struktūrai ir priežasties–pasekmės grandinei.
Willas Storras daugiau analizuoja herojaus vidinę transformaciją – kaip istorijos metu keičiasi jo mąstymas, įsitikinimai ir požiūris į pasaulį.
Ar Pixar formulė padeda kurti geresnes PowerPointo prezentacijas?
Ji padeda sukurti geresnį prezentacijos scenarijų. O geras prezentacijos scenarijus visada padeda kuriant aiškesnes PowerPointo skaidres.
Ar galima Pixar formulę naudoti 5 minučių prezentacijoje?
Taip.
Net labai trumpoje prezentacijoje galima parodyti pradinę situaciją, lūžio tašką, pasekmių grandinę ir svarbiausią pokytį.
Ar profesionalūs pranešėjai naudoja įvairius modelius, kai kuriamas prezentacijos scenarijus?
Taip.
Nors retai apie tai kalbama viešai, daugelis profesionalių konferencinių pranešėjų, TED kalbų autorių ir kalbų rašytojų sąmoningai naudoja dramaturgijos principus, kurie atkeliavo iš kino scenaristikos ir kitų sričių. Šio teksto autorius naudoja daugiau negu 10 skirtingų scenarijaus modelių, dar 20 „saugo stalčiuje“ – jei prireiktų.
Rekomenduojama literatūra ir šaltiniai
Jeigu norite giliau suprasti istorijų konstravimą ir jų pritaikymą prezentacijos scenarijui, rekomenduoju keletą knygų.
Robert McKee. Story: Substance, Structure, Style and the Principles of Screenwriting.
Viena įtakingiausių knygų apie scenarijaus konstrukciją.
Plačiau apie autorių: https://en.wikipedia.org/wiki/Robert_McKee
Will Storr. The Science of Storytelling.
Knyga apie istorijų psichologiją ir herojaus transformaciją.
Plačiau apie autorių: https://en.wikipedia.org/wiki/Will_Storr
Nancy Duarte. Resonate.
Viena svarbiausių knygų apie storytelling taikymą verslo prezentacijose.
Oficiali svetainė: https://www.duarte.com
Edward Tufte. The Cognitive Style of PowerPoint.
Klasikinė PowerPoint kritika ir informacijos vizualizacijos klasika.
Oficiali svetainė: https://www.edwardtufte.com
Susiję straipsniai
Kadangi jus sudomino ši tema, gali būti naudingi ir kiti mano straipsniai:
- Ar bullet pointai PowerPoint skaidrėse mažina supratimą?
- Kokios prezentacijų skaidrės laimi 2025 metais?
- Kaip įsivertinti prezentacijos skaidrių kokybę?
Apie autorių
Arturas Laskauskas, pasak dienraščio „Kauno diena“, yra prezentacijų ekspertas Nr. 1 Lietuvoje. Daugiau kaip 20 metų padeda vadovams ir konferencijų pranešėjams kurti prezentacijas, kurios ne tik laimi apdovanojimus Europos mastu, bet ir keičia auditorijos mąstymą. Jo metodikoje PowerPointas yra paskutinis žingsnis – darbas prasideda nuo scenarijaus, sakomojo teksto ir istorijos konstrukcijos.
Dar nėra atsakymų