Jeigu prezentacijos skaidrę padalintume į keturias lygias dalis – kuri iš jų labiausiai pritraukia auditorijos žvilgsnius? Ar žinote, kaip juda auditorijos žvilgsnis skaidrėje?
Kitaip tariant:
kurioje PowerPoint skaidrės vietoje reikėtų dėti svarbiausią informaciją? Pvz.:
- Svarbų skaičių.
- Pagrindinę žinutę.
- Nuotrauką.
- Logotipą.
Atrodytų, kad turėtų būti seniai žinoma, kaip juda auditorijos žvilgsnis skaidrėje.
- Juk apie prezentacijų dizainą parašyta šimtai knygų.
- Egzistuoja eye-tracking technologijos.
- Turime vartotojų elgsenos tyrimus, kurie trunka dešimtmečius.
Tačiau kuo daugiau skaičiau mokslinių publikacijų, tuo labiau artėjau prie netikėtos išvados:
Į šį klausimą iki šiol nėra vieno aiškaus atsakymo.
Jeigu egzistuotų paprastas atsakymas, užtektų pasodinti keturias karves prieš ekraną ir stebėti, į kurį ketvirtį jos žiūri.
Deja, su žmonėmis viskas gerokai sudėtingiau.
Ką mokslas jau žino apie auditorijos žvilgsnį PowerPoint skaidrėje?
Pirmiausia – gera žinia.
Mokslininkai jau seniai tyrinėja, kaip žmonės skaito informaciją ekrane.
Vienas žinomiausių šios srities tyrėjų – Jakob Nielsen, vartotojų elgsenos specialistas ir „Nielsen Norman Group“ vienas iš steigėjų.
2006 m. jo atlikti eye-tracking tyrimai parodė, kad interneto puslapiuose žmonės informaciją dažnai skenuoja pagal vadinamąjį „F formos modelį“.
Pagal šį atradimą: žiūrovo dėmesys pirmiausia koncentruojasi viršutinėje kairėje ekrano dalyje, po to juda horizontaliai į dešinę ir palaipsniui leidžiasi žemyn.
[ILIUSTRACIJA Nr. 2 – Nielsen F modelio heatmap]
Kita dažnai minima teorija – Gutenbergo modelis.
Pagal jį skaitytojo žvilgsnis dažniausiai pradeda kelionę viršutiniame kairiajame kampe ir natūraliai juda į apatinį dešinįjį.
Todėl kai kurie dizaineriai viršutinį kairįjį ketvirtį vadina „pagrindine optine zona“, o apatinį dešinįjį – „išėjimo zona“.
Skamba logiškai.
Ir tam tikrose situacijose veikia.
Bet čia prasideda įdomiausia dalis.
Problema: prezentacijų skaidrės nėra interneto puslapiai
Interneto puslapį žmogus dažniausiai skaito savarankiškai.
O prezentacijos metu yra gerokai sudėtingiau, nes auditorija vienu metu:
- žiūri į skaidrę;
- klausosi kalbėtojo;
- reaguoja į intonacijas;
- stebi kalbėtojo kūno kalbą;
- vertina pateikiamą informaciją.
Todėl natūralūs skaitymo modeliai skaidrėms… nelabai tinka.
Būtent tai labai aiškiai matyti „eye-tracking“ eksperimentuose.
Viename iš jų žmonėms buvo parodyta perkrauta skaidrė, kurioje:
- daug teksto,
- kelios nuotraukos,
- keli vizualiniai akcentai.
Vėliau tyrėjai vėliau peržiūrėjo žvilgsnių „šilumos žemėlapį“ (heatmap). Tai toks metodas, kai tyrimo metu speciali kamera seka, kur žmogus žiūri, o sistema iš to nupiešia spalvotą žemėlapį, rodantį dėmesio intensyvumą (4 spalvos – nuo intensyviausio žiūrėjimo iki silpniausio). Pagal „šilumos žemėlapį“ paaiškėjo, kad auditorijos dėmesys išsisklaidė beveik po visą ekraną.
- Nebuvo jokios aiškios žvilgsnio trajektorijos.
- Nebuvo aiškaus prioriteto.
- Nebuvo aišku, kas žiūrovams svarbiausia.
Tai labai svarbu prezentacijų kūrėjams.
Nes dauguma prezentacijų autorių mano, kad auditorija mato būtent tai, ką jie norėjo parodyti.
Gaila, bet taip nėra.
Ko mokslas dar neatsakė?
Čia prasideda įdomiausia dalis.
Po daugybės perskaitytų tyrimų neradau nė vieno, kuris galutinai atsakytų į klausimą:
Kurioje konkrečioje PowerPoint skaidrės vietoje visada reikėtų dėti svarbiausią informaciją?
Tyrimų yra daug.
Modelių yra daug.
Tačiau universalaus recepto nėra.
Ir tai visiškai logiška.
Jei būtų viena universali vieta skaidrėje, kur visada reikėtų dėti svarbiausią informaciją – visi geri dizaineriai skaidres kurtų pagal tą pačią kompozicinę schemą. Pvz., tekstas – skaidrės kairėje pusėje, nuotrauka – dešinėje pusėje, logotipas – viršutiniame dešiniame kampe.
Tačiau taip nėra.
Pasižiūrėkime kad ir automobilių reklamas. Svarbiausias jose – logotipas. Automobilių reklamose jis gali atsidurti bet kuriame maketo kampe.
Net ir kalbėdamasis su labai stipriais dizaineriais dažnai gaunu panašų atsakymą:
„Mes intuityviai jaučiame, kur turėtų kristi žvilgsnis, tačiau negalime parodyti mokslinės formulės, kuri galiotų visoms skaidrėms.“
Netikėta išvada: vieta nėra svarbiausias veiksnys
Štai čia ir prasideda tai, ką pats laikau svarbiausiu atradimu.
Kuo ilgiau analizuoju prezentacijas, tuo mažiau tikiu „stebuklingais ketvirčiais“ skaidrėje.
Daug svarbesni yra kiti dalykai:
- objekto dydis skaidrėje;
- kontrastas;
- spalva;
- objektų santykis tarpusavyje;
- informacijos hierarchija (skirtingi teksto dydžiai, akcentai ir pan.).
Kitaip tariant:
Profesionalus prezentacijų kūrėjas nesistengia prisitaikyti prie auditorijos žvilgsnių krypties.
Jis pats tas žvilgsnio kryptis formuoja.
Paprastas pavyzdys
Pažiūrėkime į šią pradinę skaidrę.
Joje yra visi reikalingi duomenys.
Tačiau žiūrovui nėra aišku:
- į ką žiūrėti pirmiausia;
- kas svarbiausia;
- kokia informacijos skaitymo eilės tvarka.
Dabar pažiūrėkime į perdarytą variantą.
Informacija ta pati.
Skaičiai tie patys.
Faktai tie patys.
Tačiau pasikeitė vizualinė hierarchija.
Didesnis objektas tapo svarbesnis.
Didesnis skaičius tapo svarbesnis.
Antraeilė informacija pasitraukė į foną.
Todėl atsiranda gana aiški prognozuojama žvilgsnio trajektorija – nuo Nr. 1 iki Nr. 4.
Ar tai reiškia, kad visi žmonės žiūrės identiškai?
Negarantuotai.
Tačiau tikimybė, kad auditorija pirmiausia pamatys tai, ką laikote svarbiausia, tampa daug didesnė.
Mano išvada po dešimties metų
Jeigu kada nors susitiksime mano seminare arba konsultacijoje, parodysiu auksinį sprendimą.
Kur yra tikroji praktiškai patikrinta vieta skaidrėje.
Kad auditorija ją pamatytų garantuotai.
100 proc.
Tačiau yra viena sąlyga.
Tai nėra konkretus skaidrės ketvirtis.
Svarbiausias klausimas skamba ne šitaip:
Kuriame skaidrės ketvirtyje dėti svarbiausią informaciją?
Daug svarbesnis yra kitoks klausimas:
Kaip sukurti tokią vizualinę hierarchiją, kad auditorija svarbiausią dalyką skaidrėje pamatytų būtent taip, kaip norite jūs?
Būtent čia prasideda skirtumas tarp skaidrės, kuri tiesiog rodo informaciją, ir skaidrės, kuri valdo dėmesį.
Apibendrinus: trumpai ir aiškiai apie auditorijos žvilgsnį PowerPoint skaidrėje
Jeigu ieškote atsakymo į klausimus „Į kurią PowerPoint skaidrės dalį auditorija žiūri labiausiai?“ ir „Kaip juda auditorijos žvilgsnis skaidrėje?”, dabartiniai moksliniai tyrimai leidžia daryti kelias išvadas:
- žvilgsnis dažnai prasideda viršutinėje kairėje dalyje;
- dėmesį stipriai veikia kontrastas, dydis ir spalva;
- aiški informacijos hierarchija gali pakeisti natūralų skaitymo modelį;
- nėra vienos universalios vietos, kuri visose skaidrėse publikai matoma geriausiai;
- geriausi prezentacijų kūrėjai ne spėlioja, kur auditorija žiūrės, o kuria vizualinę hierarchiją, kuri nukreipia žvilgsnį norima kryptimi.
Dažniausiai užduodamas klausimas: į kurią PowerPoint skaidrės dalį auditorija žiūri labiausiai?
Nors eye-tracking tyrimai rodo, kad žvilgsnis dažnai prasideda viršutinėje kairėje skaidrės dalyje, nėra vienos universalios vietos, kuri visada sulauktų daugiausia dėmesio. Dėmesio pasiskirstymą stipriai veikia vizualinė hierarchija, kontrastas, dydis, spalvos ir bendras skaidrės dizainas.
Tyrimai ir šaltiniai apie auditorijos žvilgsnį
Jakob Nielsen (Nielsen Norman Group, 2006)
Eye-tracking tyrimai internete, kurių metu nustatytas F formos skaitymo modelis.
Edmund C. Arnold ir Gutenbergo diagramos interpretacijos
Skaitymo trajektorijos nuo viršutinio kairiojo iki apatinio dešiniojo kampo modelis.
John Sweller (University of New South Wales, Australija)
Kognityvinės apkrovos teorija (Cognitive Load Theory).
Paul Ayres (University of New South Wales) ir Fred Paas (Erasmus University Rotterdam)
„Split Attention Effect“ tyrimai.
Richard E. Mayer (University of California, Santa Barbara)
Multimedijų mokymosi ir informacijos pateikimo tyrimai.
Tobii Eye Tracking Research
Žvilgsnio trajektorijų ir dėmesio koncentracijos tyrimai.
EyeQuant Research
Vizualinės hierarchijos, kontrasto ir dėmesio prognozavimo tyrimai.
Naudingos nuorodos
- Jakob Nielsen tyrimas apie F formos skaitymo modelį: https://www.nngroup.com/articles/f-shaped-pattern-reading-web-content/
- Tobii Eye Tracking tyrimų biblioteka: https://www.tobii.com/resource-center
- Cognitive Load Theory aprašymas: https://en.wikipedia.org/wiki/Cognitive_load_theory
- Richard Mayer multimedijų mokymosi teorija: https://en.wikipedia.org/wiki/Richard_E._Mayer
Autoriaus pastaba apie auditorijos žvilgsnį PowerPoint skaidrėje
Po dešimties metų domėjimosi šia tema mano išvada kol kas tokia:
nėra vieno skaidrės ketvirčio, kuris visada laimėtų kovą dėl auditorijos dėmesio.
Tačiau yra būdų sukurti tokią vizualinę hierarchiją, kad auditorijos akys judėtų beveik taip, kaip suplanavo prezentacijos autorius.
Būtent šita kryptimi šiandien juda modernus prezentacijų dizainas.
Šio tinklaraščio autorius – prezentacijų strategas Arturas Laskauskas, „prezentacijų ekspertas Nr. 1 Lietuvoje” (šaltinis: „Kauno diena”).
Jeigu Jums reikia geriausios prezentacijos per visą Jūsų gyvenimą –
kreipkitės į mane telefonu arba elektroniniu laišku nemokamam strateginiam pokalbiui –
pasitarsime, kuo galiu padėti.
Nuolat kuriu prezentacijas, laiminčias konkursus, festivalius ir kontraktus.
Sukursiu ir Jums.
Dar nėra atsakymų