Dažnai PowerPoint skaidrių tekstai pažodžiui atkartoja tai, ką prezentacijos metu sako prezentuotojas. Ir būtent tai yra nuodas, kuris nužudo prezentacijas…
O didžioji prezentacijų autorių klaida yra ta, kad jie supainioja du dalykus:
- PowerPoint skaidrės publikai – kaip šou elementas
- Pagalbiniai užrašai pačiam prezentuotojui – kaip sufleris, kad nepamirštų, ką sakyti
Prezentacijos žlunga tada, kai pranešėjas PowerPoint skaidres kuria ne publikai, bet sau – kad nepamirštų, ką sakyti. Prezentuotojui dažniausiai atrodo, kad taip saugiau – „žiūriu į skaidrės tekstą, ir žinau, ką sakyti”.
Bet… Sėkmingose prezentacijose skaidrės tarnauja ne kaip „sufleris” pranešėjui, o kaip vizualinis priedas prie pranešėjo sakomojo teksto.
Jeigu prezentuotojui baisu, kad pamirš savo tekstą (arba jeigu jis TINGI pasimokyti savo sakomąjį tekstą) – mažesnė blogybė bus rankoje laikyti popieriaus lapus su prezentacijos PLANU. Tačiau plano arba viso sakomojo teksto nereikia rodyti publikai.
Kai prezentacijos metu pranešėjas ekrane rodo „suflerį” sau pačiam – tai toks pat „ne lygis”, kaip kino teatre rodyti ne filmą, bet filmo scenarijaus tekstą. Arba humoro vakaro metu ant ekrano teksto pavidalu rodyti tuos „bajerius”, kuriuos netrukus pasakys humoristas.
Tai įdomumo žudymas. Niekada nedarykite to.
Taip pat rekomenduoju skaityti: KAIP RAŠYTI PREZENTACIJŲ SKAIDRĖSE, KAD PUBLIKA SKAITYTŲ, O NE SNAUSTŲ?
Šio tinklaraščio autorius – prezentacijų prodiuseris Arturas Laskauskas, „prezentacijų ekspertas Nr. 1 Lietuvoje” („Kauno diena”).
