Efektyvesni telefono pokalbiai


Štai anekdotas. Ką tik paskirtas naujas skyriaus vadovas, girdėdamas, kad kažkas artėja prie kabineto durų, čiumpa telefoną: „Taip, direktoriau, iš tiesų dėkoju, vakar pas jus svečiuose buvo labai smagu…“ Tada pakelia akis į atėjusįjį: „Kažko norėjote?“ Tas atsako: „Ne nieko, tik prijungti jums telefoną…“

Gamta NEBUVO numačiusi, kad žmogus su žmogumi bendraus, negalėdamas jo matyti, užuosti ir paliesti – kalbėdamas telefonu.

Palaikant profesinius kontaktus, telefonui tenka iki 60–70% viso bendravimo (pvz., vien Vokietijoje – po 200 mln. telefono pokalbių kasdien; neturiu duomenų iš Lietuvos, bet spėlioju, kad tikriausiai kokie 7 mln. telefono pokalbių per dieną). Atrodytų, vidutiniškai po 1 val. ir daugiau kasdien šnekėdami į ragelį, visi mokame elgtis su telefonu. Deja, ne! Jūs tikrai prisimenate ne vieną atvejį, kai paskambinę į įmonę, pagalvojote: „Ką jis ten sumurmėjo? Net padoriai atsiliepti nemoka…“

Efektyvi telefoninė kalba – tai visiškai nauja kalba. Toliau skaityti “Efektyvesni telefono pokalbiai”

Jei prezentacijos metu užsikirtote…

 

„Žmogaus smegenys yra nuostabus dalykas. Bet gerai veikia tik iki to momento, kai atsistoji sakyti kalbos“ (amerikiečių rašytojas Markas Twainas).

Taip atsitikti gali kiekvienam. Net profesionaliam kalbėtojui. Prezidentui, direktoriui ar dėstytojui. Sakant svarbią kalbą ar atsakingos prezentacijos (pateikties) metu – staiga ateina momentinis „užtemimas“: nerandate tikslaus žodžio, nesėkmingai formuluojate, pametate mintį, nebežinote, ką sakyti. Net ir trumpa pauzė kalbėtojui tokiu atveju atrodo kaip silpnumo požymis… Toliau skaityti “Jei prezentacijos metu užsikirtote…”

Kaip reaguoti į klausimus


Štai klausimo, atsakymo ir rezultato pavyzdys. Politikui atvykus į užsienio šalį, bulvarinio laikraščio korespondentas dar oro uoste klausia: „Ar mūsų mieste aplankysite ir striptizo barus?“ Politikas bando šmaikštauti: „O ar čia yra striptizo barų?“ Kitos dienos laikraščio antraštė: „Pirmasis jo klausimas vos tik atvykus į mūsų miestą: „O ar čia yra striptizo barų?“
Toliau skaityti “Kaip reaguoti į klausimus”

Pokalbio valdymas klausimais


Kai žmogus šneka ir šneka, nesinori nutraukti – būtų nemandagu. Tenka klausytis, bet sužinom nedaug, o brangus laikas bėga. Paprasčiausias būdas pokalbį pakreipti norima linkme – užduoti klausimų.

Klausdami signalizuojame pašnekovui, kad mums įdomu. Bet tai ne viskas. Sumaniai pritaikydami klausimus, galime pokalbio iniciatyvą perimti į savo rankas. Tarkim, jei lėktuve nesinori apie save pasakoti smalsiam kaimynui, keliais klausimais jį išprovokuosime pasakoti apie save, o patys galėsime likti šešėlyje. Arba išvengsime atsakymo. Štai pavyzdys – ištrauka iš interviu: Toliau skaityti “Pokalbio valdymas klausimais”

Pasaulinė humoro formulė


Štai trumpas anekdotas. „Klausimas: ką reiškia Lenino šūkis „Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis“? Atsakymas: 1 egzaminas ir 2 perlaikymai…“

Čia skaičiuojama tik juokais. Tačiau humoro teikiamą naudą visiškai rimtai galima įvertinti konkrečiais skaičiais.

1977 m. psichologai Robert M. Kaplan ir Gregory C. Pascoe pirmieji įrodė, kad auditorija geriau atsimena tokį pranešimą, kuris pateiktas su humoro doze.

1985 m. paskelbtoje studijoje mokslininkai nurodo, kad dėl nepakankamos kompetencijos atleidžiama vos 15 procentų darbuotojų. Kiti darbą praranda dėl to, kad nesugeba sutarti su kolegomis, kitaip tariant, dėl nepakankamų komunikacinių įgūdžių. Toje pačioje studijoje apklaustieji darbuotojai sakė, kad humoras yra esminis komandą „cementuojantis“ dalykas.

1986 m. Mičigano universiteto mokslininkai su savanoriais ištyrė 1000 skelbimų ir priėjo išvados; humoristinė reklama įsimenama 17 procentų geriau.

1987 m. amerikietis Victor Raskin paskelbė savo „Visuotinę žodinio humoro teoriją“, iš pirmo žvilgsnio primenančią pasaulinę humoro formulę. Šios teorijos šalininkai filologai mano, kad humoro sukūrimo paslaptis slypi būtent loginėje kalbos struktūroje. Iki šiol jie atrado 27 „receptus“ (mechanizmus) humorui kurti. Tačiau ar pagal juos galima sukurti kokybišką humorą arba atskirti gerą pokštą nuo neskoningo? Deja…

Humorą tyrinėjantis Los Andželo universiteto antropologas Elliott Oring teigia, kad šiuolaikinio humoro pavyzdžių randama dar V a. rašytiniuose šaltiniuose. 1776 m. škotų mąstytojas James Beattie apie juoką rašė daugmaž tą patį, ką skelbia modernios XX amžiaus humoro teorijos.

Bet… Nors JAV ir Didžiojoje Britanijoje į tyrimus mestos galingos mokslo pajėgos su kompiuterinėmis analizėmis, psichologiniais testais ir smegenų tomografijomis, o Vokietijoje dirba ištisas humoro institutas, šimtaprocentinės humoro formulės dar teks palaukti.

Arturas Laskauskas

© Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltiinį: www.prezentavimas.lt

© Ulla Thomas  / pixelio nuotrauka