Labai paprastai. Norint sukurti gerą prezentaciją, pakanka 2 principų:
- Kuo mažiau teksto skaidrėse.
- Kuo daugiau tobulinti tai, ką sakysite, o ne ką rodysite ekrane.
Sunku patikėti? Gerai. Padarykite nedidelį eksperimentą. Paimsim pavyzdį, kai pati publika patvirtino, kad pranešėjas žinojo, kaip parengti gerą prezentaciją.
Apie viską iš eilės. Prestižiškiausia vadovų konferencija trijose Baltijos šalyse yra “Lūžio taškas” (kasmet rugsėjį vyksta Palangoje). Jos žiūrovai – daug matę ir daug reikalaujantys. Juos sunku nustebinti. Tai štai tie reiklūs žiūrovai šiemet balsavimu geriausiai įvertino (100 balų iš 100 galimų) futbolo trenerio Žydrūno Grudzinsko prezentaciją “Kas trukdo atsigauti Lietuvos futbolui?” (pats pranešėjas matomas dviejose fotografo Augusto Didžgalvio nuotraukose).
Skaidrės buvo išskirtinės. Bet peržiūrėkite ir garantuoju, kad nieko nesuprasite (netrukus paaiškinsiu, kodėl lieka neaišku). Žydrūno skaidrės yra čia:
Jeigu peržiūrėjote, pasakysiu, kodėl niekas neaišku. Prisiminkite šio mano teksto “Kaip parengti gerą prezentaciją” pradžioje siūlytas dvi rekomendacijas. Kuo mažiau teksto, ar ne? Žydrūno skaidrėse iš viso yra apie 40 žodžių (jei neskaičiuosim skaičių). Priminsiu, kad tradicinėje prezentacijoje tiek žodžių būna parašyta VIENOJE SKAIDRĖJE. Ir antras punktas: svarbus pranešėjo pasakytas tekstas (kuris skaidrėse dažniausiai net NĖRA PARAŠYTAS). Parengti gerą prezentaciją galima tik tuomet, kai yra ne tik įdomios skaidrės, bet ir įdomus pranešėjo sakomas tekstas (išduosiu profesionalių pranešėjų paslaptį: dažniausiai į sakomojo teksto sukūrimą investuojama daugiau laiko, negu į skaidres)! Tarkim, paskaitykite, ką Žydrūnas Grudzinskas kalbėjo prezentacijos pradžioje, kol ekrane iš viso NET NEBUVO jokios skaidrės:
“Įsivaizduokite situaciją. Prieš 18 metų, Lenkija. Tuo metu žaidžiu Lenkijos I-osios lygos klube. Mūsų komandai pergalė nėra svarbi, nes užimame 5–6 vietas, kurios nieko nelemia, o mūsų priešininkų komandai pergalė tiesiog būtina, norint neiškristi į žemesnį divizioną. Lieka valanda iki rungtynių pradžios. Į mūsų persirengimo rūbinę netikėtai įžengia kostiumuotas vyriškis, apsikarstęs auksinėmis grandinėmis. Jo rankose – juodas lagaminas. Kalba trumpai ir aiškiai:
– Vyrai, mums reikia pergalės. Jums ji nereikalinga. Čia mūsų dovana jums…
Ir atidaro lagaminą. Viduje: (kaip filmuose)… 50.000. Aš, kaip legionierius, suprantama, kad derybose nedalyvavau, buvau mandagiai pastūmėtas į šoną. Kol visi buvo pasimetę ir tylėjo, tas vyras ir toliau kalbėjo trumpai ir aiškiai:
– Jei neimat, tada aš einu… pas teisėjus.
Vėliau ant atsarginių žaidėjų suolelio iš šalies stebėjau futbolo parodiją…” (čia tik trumpa teksto ištrauka).
Ir taip ties kiekviena Žydrūno skaidre: ekrane yra vos pora žodžių, o pranešėjo sakomas tekstas toks, kad neįmanoma nesiklausyti. Svarbiausia: nebūtina visko surašyti ekrane (Žydrūno atveju taip ir buvo). Todėl ir publika taip gerai nubalsavo už šią gerai parengtą prezentaciją.
Kai mane, kaip prezentacijų ekspertą, kviečia į pagalbą, pirmiausia padedu sukurti stiprų sakomąjį tekstą. Tik po to imamės skaidrių. Gaila, kad didžioji dauguma prezentacijų autorių elgiasi priešingai: pradeda nuo skaidrių.