Vedžiau 500 radijo laidų ir 300 seminarų, turiu 36 metus viešojo kalbėjimo patirties, išmokiau nesijaudinti tūkstančius kalbėtojų. Nepaisant viso to, iki šiol jaudinuosi, kai tenka man pačiam pasirodyti scenoje. Bet… Naudoju keletą profesionalių gudrybių, kurios sumažina stresą. Jomis galite pasinaudoti ir jūs – kai teks su prezentacija stovėti priešais publiką, sakyti proginę kalbą ar daryti konferencinį pranešimą.
Visai neseniai pajūryje dalyvavau konferencijoje kaip vienas iš pranešėjų. Mano pranešimas buvo pats pirmasis toje konferencijoje. Viskas pavyko puikiai. Iškart po manęs į sceną išėjo kitas žmogus su savo konferenciniu pranešimu. Jam niekas neveikė, neįsijungė PowerPoint skaidrės ekrane, kažkas nutiko su laidais… Bėda ir stresas. O publika sėdi, žiūri ir laukia. Teko žmogui pasiprašyti paankstintos kavos pertraukėlės – kad susitvarkytų su įranga.
Pasakysiu, ko tą kartą nežinojo publika: aš prieš konferenciją atlikau „namų darbus”, t. y. pasinaudojau pirmąja slapta profesionalų gudrybe, apie kurią dabar ir papasakosiu.
PIRMOJI PREZENTACIJŲ PROFESIONALŲ GUDRYBĖ
Tą kartą aš į konferencijos salę (300 km nuo mano namų) nuvažiavau iš vakaro. Su renginio organizatoriais buvau sutaręs, kad manęs palauks jų technikas, pasibandysim ekraną, skaidrių perjungimo pultelį, mikrofoną, kabelius ir t. t. Tai, kas neveikia, sužinojau iš anksto, o ne likus minutei iki mano prezentacijos pradžios. Sugalvojom, kaip padaryti, kad veiktų ir man būtų patogu dirbti be streso.
Taip darykite ir jūs. Pašalinkite tas aplinkybes, kurios artėjant prezentacijos dienai kelia stresą. O stresą kelia nežinomybė su visais įmanomais jos variantais:
- Ar surasiu vietą automobiliui pastatyti? (ar neužtruks per ilgai – ar pavėluosiu)
- Ar prezentacijos vietoje nepaves įranga? (ar mano kompiuteris „susikalbės” su šeimininkų projektoriumi, ar tiks VGA arba HDMI kabelis ir pan.)
- Ar nebus nemalonių netikėtumų su renginio patalpa? (pvz., nestandartinė ilga siaura ilga salė, kur iš paskutinių žiūrovų eilių sunkiai įmanoma įžiūrėti prezentaciją ekrane arba gal rozetės bus per toli ir mano nešiojamojo kompiuterio laidas bus per trumpas…)
Aš pats visada nuvažiuoju į savo prezentacijos vietą prieš 1-2 dienas ir viską pasitikrinu – įskaitant ir kompiuterio prijungimą prie vietinio projektoriaus ar LED ekrano. Kai mažiau netikėtumų – ramiau.
ANTROJI PREZENTACIJŲ PROFESIONALŲ GUDRYBĖ
Viena iš didžiausių prezentuotojo baimių – kad pamirš, ką sakyti, ir todėl apsikvailins prieš žiūrovus. Yra būdas, kaip tą baimę sumažinti. Žinoma, labai patarčiau daugybę kartų skaityti savo pasirašytą prezentacijos tekstą ir mintyse pasikartoti bent jau jo planą (kokia dalis po kokios eina). Bet net ir tekstą išmokus kone atmintinai, visvien lieka baimė, kad atmintis paves.
Ką daro profesionalai? Užsirašo visą tekstą, kurį sakys prezentacijos metu. Į WORD dokumentą. Tiksliau, į lentelę iš dviejų skilčių:
- dešinėje skiltyje – visas prezentacijos tekstas, kurį reiks pasakyti;
- kairėje skiltyje – tik pagrindinės sąvokos ar frazės iš kiekvienos pranešimo dalies.
Jokiu būdu nesiūlau prezentacijos metu skaityti iš popieriaus lapo ar planšetės / telefono ekrano. Ne. Tačiau verta tuos atspausdintus lapus turėti po ranka. Jei staiga pamesite mintį – užmesite akį į konkrečios dalies raktines frazes ir galėsite tęsti. O jei net ir raktinė frazė neatgaivins atminties – atsargai kitoje skiltyje turėsite visą tekstą. Vienas žvilgsnis ir kalbate toliau.
Beje, dar yra speciali „Agento 007″ technika, kaip užmesti akį į savo užrašus taip, kad publika net nepastebėtų, jog buvot pametę mintį ir pasižiūrėjote į savo popierius. Bet apie tai išsamiau – jeigu susitiksime mano vedamuose prezentavimo seminaruose.
Šio tinklaraščio autorius – prezentacijų prodiuseris Arturas Laskauskas, „prezentacijų ekspertas Nr. 1 Lietuvoje” („Kauno diena”).
Dar nėra atsakymų