Kaip elegantiškai atsisakyti

Ar šiandien nesusidarytų bent 15 min. per dieną, kai nenorėdami tenkinote kitų prašymus? 15 min. padauginę iš 365 dienų, gautume, kad per metus susikaupia 91 valanda, per 10 metų – 114 darbo dienų (pusmetis neapmokamo darbo)! Ir tik dėl vieno trumpo, bet nelengvo žodelio…

Darbo diena jau baigiasi, o bosas nori pasikalbėti, nors ketinote dukrą nuvesti į lėlių spektaklį… Arba bendradarbis įkalbinėja perimti nemalonią užduotį… Kaimynas prašo vakarėliui paskolinti naujutėlaitį muzikinį centrą arba tikisi, kad naktį nuvešite į oro uostą… Kodėl mums nesmagu atsakyti neigiamai, nors galvoje sukasi aiški mintis – „Ne“? Dėl skirtingų priežasčių: prašymas užklumpa netikėtai arba nesinori užgauti. Vengiame pasirodyti egoistiški, nejautrūs ir arogantiški. O dar nuo mažens įkalta, kad privalome būti paslaugūs („padėjėjo sindromas“). Be to, malonu jaustis nepakeičiamais. Baiminamės, kad būsime nebemėgstami ir t.t.

Kartais prašytojai specialiai pasistengia, kad nepajėgtume atsisakyti: verčia mus pasijusti skolingais arba apeliuoja į gailestį, daro spaudimą arba apipila pagyromis ir t. t. Dažnai nenoromis sutinkame. Bet visko suderinti neįmanoma: visvien „ant ledo“ liks arba bendradarbis, arba nuosavas laisvalaikis… Kartais pamirštame ir štai ką: tik atsisakydami dalykų, kurių nenorime, galėsime skirti laiko tam, ko norime!

Įdomu tai, kad aiškų neigiamą atsakymą žmonės priima palankiau negu tikimės – ypač jei paaiškinamos priežastys. Tik svarbu išlaikyti pagarbą prašančiajam ir atsisakyti ryžtingai, bet draugiškai. Atsižvelgiant į situaciją galima pasirinkti tinkamiausią elegantiško atsisakymo būdą:

1) paaiškinkite, kokią kainą turėtumėte sumokėti, jei sutiksite (pvz., papildomai mokėsite auklei už vaikų priežiūrą po darbo);

2) pagrįskite atsisakymą – prašančiam bus lengviau suprasti (pvz., jei kolega nori paplepėti tuo metu, kai esate užsiėmęs, pasakykite apie tai: „Visuomet mielai pasikalbėčiau, bet tik ne dabar. Kaip tik turiu skubaus darbo…“):

3) pradžioje subtiliai išreikškite netiesioginę pagarbą prašančiajam: „Mielai sutikčiau, nes šitokio projekto jei ir galėčiau imtis, tai tik su jumis. Bet…“;

4) pirmiausia teigiamai atsiliepkite apie siūlomą dalyką („Tai labai įdomus pasiūlymas…“), po to pasakykite, kad jūsų jėgos dabar skirtos kitam reikalui ir todėl negalite prisidėti prie sumanymo (tik konkrečiai neįvardinkite to kito reikalo – prašytojui pakišite progą įrodinėti, kad jo prašymas esąs svarbesnis);

5) padėkokite už pasitikėjimą: „Jaučiuosi pagerbtas, kad pagalvojote būtent apie mane, bet mano darbų grafikas užpildytas artimiausioms 3 savaitėms“ arba „Tai didžiulis komplimentas, kad man patikėtumėte tokį atsakingą reikalą, bet, deja, negaliu jo imtis“;

6) atsisakykite vykdyti prašymą, bet pasiūlykite kitą būdą tam pačiam reikalui sutvarkyti („Galima kitaip – raskime krovinių taksi ir nereiks patiems tampyti baldų per pusę miesto“);

7) nors kiti to ir norėtų, neprivalote atsakyti tuojau pat – paprašykite laiko apsispresti („Reikia pagalvoti. Paskambinsiu po valandos“), o pažadėtu laiiku mandagiai, bet aiškiai pasakykite: „Ne“;

8) kartais pakanka tik dalinio atsisakymo – jis švelnesnis negu griežtas „Ne“ (pvz., „Jeigu reikia būtent šią savaitę – tikrai negalėsiu. Vėliau – prašom“):

9) pasakykite, kad laikotės principo ko nors konkretaus niekada nedaryti – paprastai žmonės pripažįsta tokią jūsų teisę ir palankiau priima atsisakymą (pvz., „Negalėsiu papildomai dirbti per šventes. Kasmet per Kalėdas visa mūsų šeima pagal seną tradiciją važiuoja pas senelius į Plungę“);

10) kompromisinis variantas – derėkitės paslaugą suteikti tik už paslaugą, pvz.: „Galėčiau padėti tik vienu atveju: jeigu už šio vakaro viršvalandžius kitą savaitę duosite man laisvą dieną“.

Net jei aiškus neigiamas atsakymas tą akimirką atrodys nemalonus, bus geriau negu viduje slopinti besikaupiantį nepasitenkinimą, kuris vieną dieną gali prasiveržti – pasekmės kainuotų daugiau.

Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltiinį: www.prezentavimas.lt

© Rainer Sturm  / pixelio nuotrauka