Prezentacijos pavyzdys su 3D efektais

Užsakovams iš Vokietijos neseniai sukūriau iš esmės KITOKIĄ prezentaciją su 3D efektais.
Galite ją pasižiūrėti (žemiau) – pateikiu analogišką tos pačios prezentacijos versiją lietuvių kalba (originalas buvo vokiškai). Norėdami pasižiūrėti, žemiau esančiame „ekrane“ spauskite ant balto trikampio ir lukterkit, kol užsikraus, t. y. kol visas ekranas bus mėlynas. Smagaus žiūrėjimo – tai naujos kartos prezentacija! (PATARIMAS: ne visi išmanieji šią prezentaciją rodo kokybiškai – rekomenduoju žiūrėti per kompiuterį)

Kiek per prezentaciją svarbi kūno kalba

Kaip manote, kuriai temai skiriu MAŽIAUSIAI laiko, kai vedu seminarus „Garantuotos kokybės prezentacija„? Ta mažiausiai nagrinėjama tema – pranešėjo kūno kalba. Galite nustebti: kodėl? Nejaugi kūno kalba per prezentaciją visai nesvarbi?

Prisiminkime vieną įdomesnių kūno kalbos tyrimų.

 

Žvalgybininkų eksperimentas

Didžiausia pasaulyje žvalgybos tarnyba NSA (JAV Nacionalinio saugumo agentūra) yra atlikusi eksperimentą su 300 baudžiamųjų bylų, kurios tuo metu jau buvo iki galo išnagrinėtos. Tai štai, buvo sudarytos keturios tardytojų grupės. Tie tardytojai buvo iš kito regiono ir nežinojo, kuo baigėsi tos baudžiamosios bylos. Visų tardytojų buvo paprašyta pasakyti savo nuomonę: kurie iš 300 įtariamųjų sako tiesą (t. y. šneka ĮTIKINANČIAI), o kurie meluoja (t. y. per apklausas šneka NEĮTIKINANČIAI).

Eksperimento metu pirmoji tardytojų grupė gavo tik garso įrašus ir tardytojai vien girdėdami įtariamųjų kalbą turėjo susidaryti įspūdį – meluoja kalbėtojas, ar nemeluoja.

Antroji tardytojų grupė gavo filmuotą videomedžiagą be garso: jie matė, kaip įtariamieji kalba, bet negirdėjo jų balso.

Trečioji grupė ir matė, ir girdėjo įtariamųjų apklausas (buvo ir garsas, ir vaizdas).

Ketvirtoji grupė gavo filmuotą apklausų videomedžiagą su garsu ir jai papildomai dar pateikė visus bylos dokumentus.

Eksperimento rezultatai: vien pagal garso įrašus (t. y. pagal įtariamųjų žodžius ir intonacijas) pirmoji grupė 55 atvejais iš 100 teisingai nustatė: štai šie įtariamieji kalba įtikinamai ir nemeluoja, o štai šie – meluoja. Antroji grupė (vertinusi vien pagal apklausos videomedžiagą be garso) teisingai įvertino 65 % visų atvejų. Tie tardytojai, kurie ir girdėjo, ir matė įtariamųjų apklausas, neklysdami nurodė 85 % meluojančių ir nemeluojančių įtariamųjų.

NSA ekspertas Morganas Raitas tyrimo rezultatus komentavo taip: „Kai sprendžiame, ar kalbėtojas įtikina, ar ne, daug lemia ir kūno kalba. Ji išduoda – ar žmogus meluoja, ar ne. Kai žmogus praneša informaciją, kuria jis pats netiki (arba jis iškart žino, kad ta informacija yra melaginga) – aplinkiniai tą gali pastebėti pagal kūno kalbą.“

 

Žvalgybininkų pamoka prezentacijų autoriams

Morganas Raitas po šio eksperimento yra padaręs aukso vertės įžvalgų, kurios praverčia prezentacijų autoriams ir pranešėjams: „Jeigu patys netikite savo žodžiais, jūsų judesiai bus nerangūs ir nenatūralūs. Jokie patarimai nepadės nuslėpti neatitikimo tarp jūsų žodžių ir gestų (na, nebent jūs esate spec. mokymus praėjęs slaptasis superagentas). Jeigu jūs netikite tuo, ką kalbate, jums nepavyks priversti savo kūną elgtis taip, tarsi jūs tikėtumėte savo žodžiais“.

 

Kokius policininkus ir pranešėjus skriaudžia dažniausiai?

FTB, amerikiečių nusikaltimų tyrimų tarnyba, išstudijavo atvejus, kai buvo užpulti arba apšaudyti policininkai. Atliekant šią analizę, buvo apklausti ir būtent tie nuteistieji, kurie buvo užpuolę policininkus. Nuteistieji pripažino, kad prieš priimdami sprendimą, jie įvertindavo konkretaus policininko išvaizdą: ar jis pasitempęs, ar pasitikintis savimi, o gal priešingai – pasimetęs, susigūžęs, sukantis žvilgsnį į šalį ir kalbantis neryžtingu tonu. Pagal tai nusikaltėliai susidarydavo įspūdį – ar lengva bus su policininku susidoroti.

Skirtingai nuo policininko, per prezentaciją pranešėjas nerizikuoja savo gyvybe ir sveikata. Bet ir vienas, ir kitas būna atidžiai stebimi. Pranešėjas nuolat „skenuojamas“ – kaip jis kalba, kaip vaikšto, kaip atrodo.

Nenoriu atimti duonos iš kolegų, kurie veda kūno kalbos ir aktorystės seminarus tiems, kas sako viešas kalbas, bet netikiu, kad kas nors gali išmokyti „teisingos kūno kalbos“ per prezentaciją. Streso sąlygomis stovėdamas prieš publiką pranešėjas vargu ar prisimins, kaip „taisyklingai“ laikyti rankas, kaip stovėti ir pan. Pasitikėjimo savimi nesuvaidinsi. Pasitikėjimas savimi įmanomas tik tada, kai išmanai savo prezentacijos temą ir esi gerai pasiruošęs, kai žinai, ką sakysi, t. y. kai gerai paruoštas prezentacijos turinys (aiški pagrindinė mintis, logiškai suformuluoti pagrindiniai teiginiai ir juos patvirtinantys argumentai, pavyzdžiai, istorijos ir kt.).

Štai todėl pusę seminarų laiko skiriu būtent stipriam pranešimo turiniui – kad klausytojams būtų aišku ne tik tai, nori pasakyti prezentacijos autorius, bet ir tai, KODĖL klausytojai turėtų patikėti pranešėjo žodžiais. Klausytojai pastebės ir kūno kalbą, bet – priešingai paplitusiam mitui – ji nėra svarbesnė ar ilgiau prisimenama už prezentacijos turinį (daugiau apie tai: Garsioji taisyklė “7 %, 38 %, 55 %”). Kai turinys stiprus, kai patį pranešėją uždega jo prezentacijos tema – kūno kalba automatiškai gausis įtikinanti.

Kaip kuriamas stiprus prezentacijos turinys? Šito galima išmokti seminaruose arba perskaičius knygą „Prezentacija kitaip, arba pamirškite migdančias skaidres“.

Skaičiai prezentacijose

Kas XX a. suformavo standartus, pagal kuriuos publika iki šiol nesąmoningai vertina prezentacijas? Tai sritis, kurioje taikliai parinkti žodžiai patraukia dėmesį, teikia pramogą, taupo laiką ir įtikina. Ta sritis – reklama.

Prezentacijų specialistai išnaudoja reklamos atradimus. Taip pat ir skaičiams paryškinti. Apžvelgsime keletą būdų – kaip iš tų pačių skaičių per pristatymus išspausti daugiau naudos.

Ar pasakytume, kad 700 000 EUR už šveicarišką laikrodį „Sky Moon Tourbillon“ – brangu? Taip. Nes laikrodį surastume ir už 7 Lt (gal net veikiantį).

Arba nebrangu. Nes „Sky Moon Tourbillon“ – tik antras pagal kainą rankinis laikrodis pasaulyje. Jei tikėsime JAV žurnalu „Forbes“, brangiausias yra šveicariškas laikrodis „Super Ice Cube“ su 1 897 briliantais. Už 848 045 EUR.

Kada skaičius tikrai didelis?

Kai palyginamas su mažesniu. Dideli skaičiai prezentacijoje (pateiktyje, PowerPoint pristatyme) psichologiškai „sumažėja“, kai atsiduria šalia didesnių. Arba „padidėja“ greta mažesnių. Nesileisdami į svarstymus, kiek tai padoru, pateiksime pavyzdžių: kaip sugretinimą panaudoja prezentacijų profesionalai.

Tarkim, kasmet į pasaulio jūras iš laivų išverčiama 6 mln. t šiukšlių. Tai faktas, įspūdingas ne kiekvienam. Sustiprinkime efektą, pridurdami: tai yra tiek pat, kiek visos Lietuvos virtuvių atliekos, dabartiniais tempais išmestos per 20 metų.

Neseniai į radijo laidą paskambinusi klausytoja irgi panaudojo sugretinimą: „Kaip galima valstybinės įstaigos vadovui mokėti 50 000 Lt algą per mėnesį, jei visa provincijos mokykla gauna tik 43 000 Lt Lt per metus?“

Multiplikacija

Vienas iš būdų skaičiams psichologiškai padidinti – multiplikacija. Pvz.,: „Jei bent 15 min. per dieną nenorėdami tenkinate kitų prašymus, per metus susikaupia 91 val., per 10 metų – 114 darbo dienų. Tai pusmetis neapmokamo darbo“. Čia vardan įspūdžio skaičius buvo padaugintas iš dienų kiekio per metus.

Arba priešingai – pavyzdys apie sumažinimą. Automobilių pardavėjai metinę lizingo įmoką padalindavo iš 365 ir reklamoje skelbdavo: „Tik 30 Lt per dieną!“ Žinoma, visi pasiskaičiuos, kas už to slypi. Bet dėmesys – pritrauktas, išlaikyti publikos per prezentaciją (PowerPoint pristatymą, pateiktį) – vienas svarbiausių dalykų.

Litais – seksualiau

Dirbdamas reklamos agentūroje, stebėjau „Focus“ diskusijų grupę. Jauni vilniečiai ten diskutavo apie nuolaidas drabužių parduotuvėse. Jei mažiau negu 20 proc. – jiems visai ne nuolaida. Tas faktas pravertė vėliau. Kai viena prekybos įmonė planavo platinti kuponus su 10 proc. nuolaida vyriškiems kostiumams, patarėme to nedaryti. Kostiumas kainuoja apie 1000 Lt? Gerai, tuomet ant kupono užrašykim: 100 Lt dovana kostiumo pirkėjui! Nauda pinigais – „arčiau kūno“.

Ir 1 proc. gali kandžiotis

Kai skaičiai dideli – ne taip ir sunku. O jei darbuotojus reikia įtikinti, kad broko kiekį privalom sumažinti 1 procentu? Tuoj kas nors burbtels: kam rūpi tas procentėlis… Paklauskime taip manančio: „Buityje jums turbūt nepatiktų ir 1 proc. broko? Sakysim, kalbant apie aprūpinimą elektros energija – 1 proc. broko reikštų, kad be elektros gyventumėte po 14 min. kasdien.“

Kiti būdai skaičiams pabrėžti

  • Nepatrauklaus fakto sumenkinimas greta dar blogesnio („siaubo skaičiaus“).
  • Neįspūdingo skaičiaus perskaičiavimas į kitus dydžius – labiau jaudinančius vaizduotę.
  • Akcentavimas intonacijomis: vien pauze ir loginiu kirčiu įspūdį galima padidinti iki 80 proc.
  • Nebūtinų duomenų atsisakymas: pateiktyje (prezentacijoje, pristatyme) pateikime tik tai, kas tikrai įspūdinga.

Taip pat skaitykite: Prezentacijos su „PowerPoint“: patobulinimai per 30 min.

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas Kontaktai

(straipsnis buvo publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ 2010-01-28)

© Berwis / Pixelio nuotrauka

.

Taisyklė „10-20-30″ ir skaidrių kiekis

Koks „PowerPoint“ skaidrių kiekis yra geriausias sėkmingai prezentacijai? Beveik visais atvejis – kuo mažesnis. Kad sutaupytumėte prezentacijos klausytojų laiko (ir nervų), pasinaudokite taisykle „10-20-30″.

JAV profesionaliam investuotojui Guy‘ui Kawasakiui teko išklausyti šimtus verslininkų, per pristatymus giriančių savo įmones. Dauguma jo matytų prezentacijų (pateikčių) buvo visiškas šlamštas: ekrane rodoma po 60 skaidrių apie „netrukus gaunamą patentą“, „pranašumą, jei į rinką įeini pirmas“ arba „bent vieną procentą kinų pirkėjų, kurių pakaktų mūsų naujo produkto atsiperkamumui…“

Ir tuomet G. Kawasakis išrado genialią taisyklę „10/20/30″. Viskas labai paprasta: prezentaciją turi sudaryti ne daugiau negu 10 „PowerPoint“ skaidrių, bendra trukmė ne ilgesnė kaip 20 min., o šrifto dydis kiekvienoje skaidrėje – ne mažesnis negu 30 punktų (beje, jei nepakeitėte savo kompiuterio nustatymų, įsijungus „MS PowerPoint“ programą, pradinis rašomų raidžių dydis automatiškai bus 32, o antraštėse – 44).

Kodėl būtent taip

G. Kawasakio manymu, 10 – optimalus  skaidrių kiekis, nes per vieną verslo susitikimą normalus žmogus nepajėgs įsisavinti daugiau negu 10 jam pristatomų koncepcijų, o verslininkai ir yra palyginti normalūs žmonės. Jis sako, kad jei žmogui per PowerPoint pristatymą nepakanka 10 skaidrių tam, kad paaiškintų apie savo naują įmonę, yra didelė tikimybė, kad jis tos įmonės iš viso neturi.

Taigi, dešimties skaidrių komentavimui prezentacijos metu – 20 min. O kodėl tik 20, jei standartinis verslo susitikimas trunka 60 min.? Atsakymas: kad turėtumėte atsarginių 40 min. savo nešiojamam kompiuteriui sujungti su projektoriumi ir jie netgi ir veiktų! Bet čia juokais… Jei rimčiau – visuomet atsiras žmonių, kurie į jūsų prezentaciją ateis pavėlavę arba turės anksčiau išeiti. Todėl saugiausia pristatymus (PowerPoint pateiktis, prezentacijas) pabaigti per 20 min. ir turėti dar 40 min. – diskusijoms ir atsakymams į publikos klausimus.

Daugumoje G. Kawasakio matytų „PowerPoint“ skaidrių buvo prirašytos 10-ojo dydžio šriftu: prezentacijos autorius prisirašo kuo daugiau teksto ir balsu skaito iš ekrano. Tačiau vos tik pastebėjusi, kad pranešėjas viską skaito paraidžiui, publika akimis tekstą perbėgs greičiau. Štai ir nebesutampa publikos ir pranešėjo tempai. Nepasitenkinimas (atvirai arba mintyse) – garantuotas.

Iš kur tiek daug teksto skaidrėse

Dėl dvejopų priežasčių:

  • kai pranešėjas ne itin gerai išmano savo medžiagą ir užrašų reikia „dėl drąsos“;
  • kai klaidingai manoma: kuo daugiau teksto – tuo solidesnis įspūdis publikai. Visgi klausytojai dažniausiai nebūna kvaili… Juk jeigu kepsnys ne pats geriausias – nepadės net ir gausiai barstoma druska…

Skaidrėse rašykite ne mažesniu negu 30-ojo dydžio šriftu – jūsų „PowerPoint“ prezentacija tik pagerės, nes norom nenorom turėsite atsirinkti svarbiausius dalykus. Kitkas tiesiog netilps skaidrėje.

Taip pat skaitykite: Prezentacijos pranašumas – trukmė

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas Kontaktai

© Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

© Ernst Rose / Pixelio nuotrauka

Prezentacijos pranašumas – trukmė

Kartą susimąsčiau: ką patarčiau, jei savo gero draugo prezentacijai patobulinti turėčiau tik 1 minutę? Duočiau jam 3 patarimus. Vienas jų – šiame straipsnyje.

Per 10 pastarųjų metų nesu girdėjęs ką nors piktinantis, kad prezentacija (PowerPoint pristatymas, pateiktis) užtruko per trumpai. Priešingai. Dažniausiai prezentacija būna per ilga.

Kai klausytojai informaciją priima ausimis (ne akimis), pirmoji dėmesio krizė pasiekiama vidutiniškai 3-iąją pristatymo minutę. Tą akimirką auditorijos mintys nejučia atitrūksta nuo prezentacijos arba mažų mažiausiai dėmesys susilpnėja (neatsitiktinai Vakaruose komercinės radijo stotys tarp dainų kalba ne ilgiau kaip 2 min. 30 sek.). Blogiausia, kad standartinis pristatymas ar prezentacija trunka gerokai ilgiau – ir pusvalandį, ir valandą…

Pagal JAV verslo autoriteto Guy‘aus Kawasakio taisyklę „10-20-30″ gera prezentacija turėtų trukti ne ilgiau kaip 20 min. Vertingas patarimas prezentacijų (pateikčių) rengėjams. Tačiau didėjant gyvenimo tempui ir informacijos perkrovai, šis trukmės limitas jau per švelnus. Ypač tais atvejais, kai prezentacija skirta aukščiausio lygio vadovams (jų laikas – brangiausias resursas). Arba konkursinėje situacijoje – kai vienas po kito publikai pristatymus rengia keletas konkurentų.

Pranašumo formulė: patrigubinkite

Taigi, patarimas norintiems sublizgėti tarp konkurentų: jūsų prezentacija (pristatymas) turi būti trigubai trumpesnė negu kitų, ir į ją reikia investuoti trigubai daugiau laiko (idealiu atveju – dešimteriopai daugiau, nes į 1 val. sėkmingos prezentacijos paprastai investuojama 10-90 val. pasiruošimo).

Šiame patarime slypi triguba nauda: trumpesnė prezentacija mažiau vargins klausytojus. Ją lengviau įsimins. Trečioji nauda – dar didesnė: siekdami sutrumpinti prezentaciją, patys norom nenorom turėsite atlikti du nelengvus, bet visada atsiperkančius žygdarbius:

  1. sugrupuoti informaciją į pirmaeilę ir antraeilę (pastarosios geriausia iš viso atsisakyti);
  2. susisteminti pirmaeilę informaciją pagal aiškią logiką – kad viską būtų galima išdėstyti ne daugiau negu 3-5 esminiais punktais.

Gerai susisteminta informacija publikai siunčia pranešimą „tarp eilučių“ – prezentacijos autorius yra disciplinuotas, kompetentingas ir gerai pasirengęs.

Drąsiausiems – „5 min. principas“

O dabar tas pat patarimas – kitaip. Tiems, kas turi daugiau patirties su prezentacijomis (pateiktimis, pristatymais). Arba tiems, kam reikia maksimalaus efekto. Sutalpinkite esmę į 5 minutes, o visa kita serviruokite „pagal apetitą“. Numanau pirmąją jūsų reakciją: juk netilps kokių 80-90 proc. informacijos? Ką su ja daryti?

Išnaudoti! Tik ne informacinėje prezentacijos dalyje, o po pirmųjų 5 minučių pasiteiraujant publikos – kokių bus klausimų. Jei klausimų neatsiranda, galima pačiam kelti retorinius klausimus. Nes į šalį atidėję 80-90 proc. informacijos, turėsite gerą įdirbį ir didelį atsargų bagažą.

Su šia tema susijęs straipsnis:

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (ketvirta klaida)

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas Kontaktai

© Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

© Maren Be-ler / Pixelio nuotrauka

Prezentacijos pagal „Šešių K metodą“

Taip atsitikti gali kiekvienam. Prezentacija – jau rytoj. Susirinkime, konferencijoje ar susitikime su verslo partneriais. Ruoštis iki šiol nebuvo laiko, todėl paskutinę minutę turim sugalvoti, kaip čia pristačius idėją, siūlomą sprendimą ar situaciją rinkoje… Tokiu atveju praverčia žaibiškų prezentacijų metodai. Vienas jų – „Šešių K metodas“.

  

Šis metodas už mus neparengs prezentacijos turinio – teks patiems pešti „iš lubų“. Tačiau turėsime aiškią struktūrą, o geras susisteminimas klausytojams visuomet sudaro įspūdį, kad kalbėtojas – kompetentingas.

Tiesa, būtent šis žaibiškas prezentacijų rengimo metodas turi trūkumą: jį nėra lengvą įsiminti taip, kad galėtume spontaniškai pakartoti „net pažadinus vidury nakties“. Išeitis – atsispausdinti ir turėti po ranka. Bet kuriuo atveju, jis naudingas kaip vienas iš įrankių – vardan įvairovės.

Taigi, iš eilės. Du raide „K“ prasidedantys klausimai – įžangai, trys „K“ – prezentacijos esmei, ir viena „K“ – pabaigai.

 

Dvi „K“

  • Kas mes. Trumpai prisistatykime (jei mūsų pavardę ir pareigas klausytojai jau ir taip žino – praneškime, kuo mes susiję su tema, projektu ar aptariama sritimi).
  • Kur mes. Supažindiname su situacija, problema ar tema (kuo trumpesnė santrauka – įvadas koncentruotai).

  

Trys „K“

  • Kryptys. Ką dar reikia atlikti, kad projektas pavyktų (arba problema būtų išspręsta, sumanymas realizuotas, ką patartume susijusiems su šiuo reikalu ir pan.
  • Kliūtys, kurias reiks įveikti rezultatui pasiekti: ką dar reikia nuveikti ar kokius klausimus išspręsti, kas mus neramina arba kam nepritariam, ką darytume kitaip.
  • Kokie laimėjimai: kas jau pavyko, kiek nuveikta, ką iš dalyvių verta pagirti.

 

Viena „K“

  • Kokia išvada: ką dabar svarbiausia daryti arba kokia mums nauda (patirtis) iš šio atvejo, kaip galima apibendrinti diskusiją arba ką šiuo susitikimu vieningai sutarėme, koks teisingiausias receptas ir t. t.

 

Apie kitą žaibišką prezentacijos parengimo metodą skaitykite:

Prezentacija – kaip vakarienė

 

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas  Kontaktai  

 

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

        © R.B. / Pixelio nuotrauka

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (penkta klaida – dažniausia)

 

 (Čia straipsnio tęsinys, pirmas 4 dalis skaitykite:

Prezentacijų klaidos: TOP-5

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (antra dalis)

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (trečia klaida – esminė)

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (ketvirta klaida)

 

 

 5-OJI KLAIDA:

Prezentuojamas vienintelis sprendimo variantas

Viena prestižinė odontologijos klinika kreipėsi į mane kaip prezentacijų konsultantą, kad įvertinčiau jų „PowerPoint“ prezentaciją. Tos prezentacijos (pateikties) pagrindinė mintis buvo tokia: jeigu dantis valysite mūsų pardavinėjamais pažangiausiais dantų šepetukais „Tokiais ir tokiais“, bėdų su dantimis turėsite dvigubai rečiau ir gydymui išleisite mažiau. „Mes patys kažkaip jaučiame, kad šitoks pristatymas gali sukelti atmetimo reakciją – labai jau tiesmukiška konkretaus produkto reklama“, – sakė man medikai. Nagrinėdamas situaciją, atradau, kad mano klientų siūlomas dantų šepetukas – ne vienintelis rinkoje. Yra konkurentų, tačiau būtent šis – geriausias pagal kainos-kokybės santykį ir turi kitų stiprių pranašumų. Prezentaciją pakeitėme. Dabar jos esmė: mes padėsime mažiau išleisti dantų gydymui; yra tokių ir tokių dantų šepetukų, kurie teikia tokią ir tokią naudą, kainuoja tiek ir tiek. Kaip ekspertai rekomenduojame atkreipti dėmesį į būtent šio šepetuko privalumus.

Jei prezentacijos (pristatymo, naudojant „PowerPoint“) metu pasiūlome vienintelį sprendimo variantą, rizikuojame. Esame lengviau pažeidžiami. Kitą vertus, savo klausytojus tarsi pakviečiame apsispręsti: UŽ mūsų pasiūlymą ar PRIEŠ.

Žmogaus suvokimas yra paremtas santykiu: mes suvokiame dalykus, tik lygindami su kitais dalykais ir atrasdami skirtumus. Nėra savaime „geros kokybės“. Gerą kokybę atpažįstame tik lygindami su geresne arba blogesne (pvz., įdomiau negu…, skaniau negu…). Pati savaime neegzistuoja ir „didelė kaina“ – vėl viską lemia kontekstas, kuriame kaina suvokiama. Šią „kontrastų techniką“ galime išnaudoti pateikties metu:  kai pristatome ne 1, bet 2-3 sprendimo ar idėjos variantus, koreguojame vertinimo kriterijus klausytojų galvose. Užuot svarstę „patinka man ar nepatinka“, klientai vertins: „kuris variantas man labiau patinka“.

 

Patarimas: leiskite pasirinkti, o sprendimą įterpkite strategiškai

  • Palikite pateikties (prezentacijos) auditorijai pasirinkimo džiaugsmą.
  • Pristatydami 2-3 alternatyvas, klausytojų dėmesį sukoncentruosite ties variantų palyginimais ir atitrauksite nuo pavojingesnio pasirinkimo „pirkti ar nepirkti?“.
  • Jei siūlote 3 variantus, jų eilės tvarka galėtų būti tokia: pirmiausia labai maksimalistiškas/kokybiškas/brangiausias, po to vidutinis (neretai ir optimalus), pateikties pabaigoje – greičiausias/mažiau efektyvus/pigiausias. Daugybė žmonių paprastai renkasi ne brangiausią ir ne pigiausią sprendimą.
  • Krizės laikais galima pradėti nuo liesesnio „krizinio“ varianto. Po to pristatomas mūsų manymu geriausias, tačiau brangesnis sprendimas. Prezentacijos pabaigoje – kaip sprendimas atrodytų idealiu atveju (prireiktų didžiausių kaštų). Ne tik akcentuokite, kad suprantate kliento situaciją krizės laikais, bet ir pabrėžkite, kiek pastangų įdėjote, ieškodami klientui taupiausio sprendimo.
  • Jei vienam iš pristatymo siūlomų variantų teikiate pirmenybę, palikite jį  pabaigai. Pristatydami geriausią variantą, prezentacijos metu akcentuokite vien jo privalumus, o kalbėdami apie kitus du variantus – atkreipkite dėmesį ir į privalumus, ir trūkumus.

 

 

 

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas  Kontaktai  

 

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

        Grace Winter / Pixelio nuotrauka

 

 

 

 

 

Garantuotos prezentacijos: publika nesnaus

Ar sugebėsime prezentacijos (pateikties, pristatymo) metu prikaustyti publikos dėmesį? Čia daug priklauso nuo to, ar pavyks įtraukti klausytojus – kad jie būtų ne pasyvūs monologo stebėtojai (vienos krypties komunikacija), bet aktyvūs dalyviai (dviejų krypčių komunikacija). Štai keletas paprasčiausių galimybių publikos išjudinimui: 

 

  • Užduokime klausimų arba surenkime labai trumpą dalyvių apklausą („Pakelkite ranką, kas dar nesate užsiregistravę interneto socialiniuose tinkluose, pvz., Facebook?“). Svarbu: klausimai turi būti kompaktiški – ne daugiau 2 sakinių.

 

  • Stebinkime staigmenomis ir nekartokime tų pačių arba panašių retorinių klausimų. Išimtis: jei specialiai esame sumanę prezentacijos pradžioje ir pabaigoje pateikti tą patį klausimą (pvz., per mokymus viešųjų ryšių specialistams kartais paklausiu: „Kas nebijote duoti interviu žurnalistams?“ ir jei pasitaiko 1-2 nebijantys, prie to paties klausimo grįžtame ir pabaigoje – pasitikrinimui, kiek pasikeitė požiūriai).

 

  • Pasiteiraukime: gal bus klausimų iš publikos. Tik atsargiai – neretai pasitaiko „gudručių“, keistuolių arba plepių – jie gali nuklysti į pievas ir išbalansuoti visą jūsų prezentacijos dramaturgiją (reiks stabdyti diskusijas ir grįžti prie pagrindinės temos). Svarbu:net ir tokiais atvejais išlikti mandagiems ir neprarasti pusiausvyros.

 

  • Jei  patalpoje, kur rengiame prezentaciją, nėra mikrofono publikos klausimams, garsiai pakartokime mums užduodamus klausimus. Kitu atveju klausytojai susierzins, jei vienas klausinėja, kitas atsakinėja, o visi likusieji neišgirsta diskusijos turinio.

 

  • Pagalvokime iš anksto: kada ir kaip pasieksime, kad publika pajudėtų. Pvz., pakvieskime visus atsistoti ir prieiti prie gretimo stalo, kur parengtas koks nors demonstracinis daiktas ir ką nors toje vietoje paaiškinę ar parodę, leiskime prezentacijos klausytojams vėl grįžti į savo vietas.

 

  • Pasitelkime padėjėją iš publikos: kad minutėlei palaikytų mūsų paduotą demonstracinį daiktą, ką nors patikrintų ar kt. (tik užduotis turi būti akivaizdžiai lengva ir nesukelti žmonėms įtarimų, kad vieną iš jų pastatysime į keblią padėtį).

 

  • Niekada nepradėkime prezentacijos (pristatymo), kol publika šurmuliuoja. Verčiau padaryti reikšminę pauzę, kol dauguma pastebės, kad jau ketiname kalbėti. Veikia ir kiti du patikrinti būdai: iškeliame rankoje su tema susijusį daiktą ir palūkėjame, kol publika susidomės. Arba demonstracinėje lentoje tylomis pradedame piešti ką nors ne iškart iššifruojamo – žmonės iš smalsumo nutyla.

 

Beje, ne visada verta skatinti, kad pateikties (prezentacijos, pristatymo) metu publika fiziškai pajudėtų – daug kas priklauso nuo klausytojų skaičiaus. Kai prezentaciją rengiame trims ar penkiems žmonėms, įtraukime juos į „dienotvarkės formavimą“ (pasiteiraukime nuomonės ir būkim pasiruošę pagal dalyvių pageidavimus sukeisti prezentacijos komponentų eiliškumą, pvz., „Siūlau pradėtii nuo mūsų atlikto tyrimo metodikos pristatymo, po to būtų tyrimo išvada ir pabaigoje – mūsų rekomendacija. Ar priimtina tokia eilės tvarka, ar norėtumėte taupydami laiką iškart pradėti nuo tyrimo išvadų?“). Kai klausytojų turime kelias dešimtis ar daugiau – geriau ne klausti nuomonės, bet paraginti pakelti rankas (atsakant į klausimą ar pan.). Žodžiu, „judinkime“ didesnes auditorijas.

 

Apie sėkmingus ir nesėkmingus publikos įtraukimo pavyzdžius pateikčių (pristatytmų) metu – skaitykite, paspaudę čia:

Garantuotos kokybės prezentacija: receptai (1).

 

 

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas  Kontaktai  

 

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

        © Stephanie Hofschlaeger / Pixelio nuotrauka

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (antra dalis)

Geriausios prezentacijos – visada skirtingos. Blogiausios – panašios, nes kartoja tas pačias klaidas. Toliau pristatome būdingiausių klaidų penketuką (čia straipsnio tęsinys; pradžią skaitykite: Prezentacijų klaidos: TOP-5)

 

 

2-OJI KLAIDA

Sprendimas prezentuojamas ne ta kalba, kuri suprantama klientui 

Vienoje žinomoje lietuviškoje valstybinėje įmonėje vadovė gavo laišką iš giminingos institucijos Lenkijoje. Viskas tvarkoj, tik tas oficialus raštas parašytas… lenkų kalba. Ką gi, norint, įmanoma ir lenkišką turinį suprasti. Įmonės vadovė išsiuntė lenkams oficialų atsakymą. Lietuvių kalba…

Tai kraštutinis pavyzdys. Bet panašią atmetimo reakciją sukelia kas antra prezentacija (pateiktis, pristatymas). Nes ekspertai siūlomą sprendimą klausytojams dažnai pristato savo, o ne adresato kalba. Prezentatoriai remiasi savo vertybėmis, savo emocine savijauta, savo poreikiais ir savo norais. Bet ne klientų. „Apie mus“, „Mūsų komanda“, „Mūsų darbai“, „Ką mes siūlome“ – rasime ne vienos prezentacijos skaidrėse… Ir kažkur pamirštamas klausimas: o kas iš to klientui?

Apsukrios firmos eina trumpiausiu keliu – bando klientui primesti, kad įmonės poreikis iš tikrųjų esąs kliento poreikis: „Mano artimas bankas“ arba „Čia mano radijas“. Klientas juk patikės ir pats pakartos tuos pačius žodžius… Bet įsivaizduokime: vidurnaktį gatvėje nepažįstamas vyras prišoka prie moters su žodžiais „Aš tavo artimas vyras“. Ar moteris tikrai pagalvos: „Ak, taip, kaip aš galėjau nežinoti, juk čia mano artimas vyras“?.. Klientai XXI amžiuje juk nekvaili.

Atskira tema – kai pristatymo (prezentacijos) autorius naudoja klientams nesuprantamą profesinį žargoną (pvz., reklamos agentūrų prezentacijose: „kreatyvai“, „artai“, „kleimai“, „kopiraiteriai“, „reikės papušinti“ ir kt.). Po vienos tokios prezentacijos paklausiau klausytojo (agentūros kliento) – kaip jautėsi. Atsakė, kad susierzino, nes daug ko nesuprato, bet buvo nepatogu klausti – apsikvailintų prieš pavaldinius. Ką jis darys toliau? Dvi galimybės: investuos laiko, kad išsiaiškintų nepažįstamą profesinį žargoną. Arba pakeis reklamos agentūrą – kad kitą kartą nebesijaustų kvailesnis. Kuri galimybė atrodo realesnė?..

  

Patarimas: prieš prezentuojant, pasižiūrėti kliento akimis 

Kai įmanoma, pasidomėkime dar prieš prezentaciją: kas rūpi mūsų auditorijai ir atskiriems žmonėms. Kokie jų charakteriai, mastymo stiliai, vertybės ir rūpimi klausimai? Ar teisingai įsivaizduojame jų problemas, baimes ir prioritetus?

Kai tam neskiriame laiko, atsitinka kaip tame anekdote, kur po sunkaus autoįvykio ligoninėje guli nukentėjusysis – visas sulaužytas, sugipsuotas, nejudamai subintuotas – tik surauktos akys pro tvarščius matosi. Burnoje – kramtomoji guma. Ir skausminga grimasa. Ateina konsultuoti gydytojas: „O, ligonis, matau, sveikstam – jau ir gumą pajėgiam kramtyti? Puiku, ruošiamės namo?“ Jam atsako: „Baikit, daktare, nesupratot. Negi be visos šitos velniavos man dar karieso betrūksta…“

 Straipsnio tęsinį skaitykite: Prezentacijų klaidos: TOP-5 (trečia dalis)

 

Apie kokybiškų prezentacijų (pateikčių) rengimą pagal paprasčiausią „Vakarienės“ metodą skaitykite: „Prezentacija – kaip vakarienė„.

 

© Arturas Laskauskas Kontaktai

 

© Oliver Haja/ Pixelio nuotrauka

 

 

 

  • Kontaktai