Kontrolinis sąrašas prezentacijai pasitikrinti

Prieš svarbią prezentaciją reiktų pasitikrinti – ar gerai pasiruošta. Tačiau savo paties darbo kokybę įsivertinti būna nelengva. Pasitikrinimui gali praversti šie kontroliniai klausimai:

.

1. Ar pats sau jau esu išsiaiškinęs, KOKIĄ žinią pranešu šioje prezentacijoje: GERĄ ar BLOGĄ?

Tai itin svarbu, jei prezentacijos klausysis vadovai – jie jau pradžioje norės žinoti: viskas tvarkoj ir toliau gal net nebebūtina klausytis? O Jei pranešama apie grėsmes ir reikia reaguoti – kitas reikalas.

Bėda ta, kad ekspertai kai kada naudoja tik specialistams suprantamą terminologiją, o mažiau įsigilinę į temą klausytojai po prezentacijos susižvalgo: „Tai čia visa tai reiškia, kad yra gerai, ar kad blogai?“ Šito reiktų išvengti. Toliau skaityti „Kontrolinis sąrašas prezentacijai pasitikrinti“

Skaičiai prezentacijose

Kas XX a. suformavo standartus, pagal kuriuos publika iki šiol nesąmoningai vertina prezentacijas? Tai sritis, kurioje taikliai parinkti žodžiai patraukia dėmesį, teikia pramogą, taupo laiką ir įtikina. Ta sritis – reklama.

Prezentacijų specialistai išnaudoja reklamos atradimus. Taip pat ir skaičiams paryškinti. Apžvelgsime keletą būdų – kaip iš tų pačių skaičių per pristatymus išspausti daugiau naudos.

Ar pasakytume, kad 700 000 EUR už šveicarišką laikrodį „Sky Moon Tourbillon“ – brangu? Taip. Nes laikrodį surastume ir už 7 Eur (gal net veikiantį).

Arba nebrangu… Toliau skaityti „Skaičiai prezentacijose“

Garantuotos prezentacijos: publika nesnaus

Ar sugebėsime prezentacijos (pateikties, pristatymo) metu prikaustyti publikos dėmesį? Čia daug priklauso nuo to, ar pavyks įtraukti klausytojus – kad jie būtų ne pasyvūs monologo stebėtojai (vienos krypties komunikacija), bet aktyvūs dalyviai (dviejų krypčių komunikacija). Štai keletas paprasčiausių galimybių publikos išjudinimui:

  • Užduokime klausimų arba surenkime labai trumpą dalyvių apklausą („Pakelkite ranką, kas dar nesate užsiregistravę interneto socialiniuose tinkluose, pvz., Facebook?“). Svarbu: klausimai turi būti kompaktiški – ne daugiau 2 sakinių.

Toliau skaityti „Garantuotos prezentacijos: publika nesnaus“

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (ketvirta klaida)

Čia pateikiamas straipsnio tęsinys, pirmas tris dalis skaitykite:

Prezentacijų klaidos: TOP-5

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (antra dalis)

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (trečia klaida – esminė)

 

4-oji klaida:

Sprendimas prezentuojamas pernelyg „sąžiningai“

Viename kopijavimo aparatų prekybos salone šnekučiuojuosi su verslo partneriais: gen. direktoriumi ir komercijos direktoriumi. Salone pasirodo vienišas klientas. Kažkodėl nėra pardavėjo, todėl pirmasis įmonės asmuo antakio judesiu parodo komercijos direktoriui – nueik pas jį, pakonsultuok. Tas nueina. Po poros sekundžių grįžta. „Tai ko tu jį paleidai taip greitai?“ – susierzinęs klausia vadovas. „O ką jam galėjau pasiūlyti? Šią savaitę gi salone nieko gero neturim…“ Liguisto sąžiningumo priepuolis ar neprofesionalumas?

Daugumai dalykiškų žmonių (pvz., technikų, inžinierių, gamybininkų ar kitų specialistų) panašiose situacijose sunku: jie visiškai nenori nei „daryti šou“, nei „išpūsti“ savo produktų, idėjų, pasiūlymų. Tokiems konkretiems žmonėms ir per prezentacijas (PowerPoint pristatymus) atrodo, kad jei pasiūlymas geras – jis kalbės pats už save. Jiems norisi būti sąžiningais – jiems atrodo, kad prezentacijos (pateikties) klausytojams privalu pranešti ir apie pristatomo dalyko trūkumus, problemas. Arba visas detales net iki „penktojo skaičiaus po kablelio“, kuris rūpi tik siauriausiam specialistų ratui.

Toliau skaityti „Prezentacijų klaidos: TOP-5 (ketvirta klaida)“

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (trečia klaida – esminė)

 

  

Vienintelės įtikinimo priemonės naudojimas – labiausiai paplitusi ir principinė prezentacijų (PowerPoint pristatymų) klaida. Beje, čia straipsnio tęsinys, pirmas dvi dalis skaitykite:

Prezentacijų klaidos: TOP-5

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (antra dalis)

 

3-oji klaida

„Svarbiausia – gražios PowerPointo pristatymo skaidrės…“

Pranešėjas klausytojams padalina po 2 šiaudelius. Paprašo įsikišti juos į burną, dviem pirštais užsispausti nosį. Tada keletą kartų įkvėpti ir iškvėpti tik per šiaudelius. Po to pritūpti ir atsistoti – tebekvėpuojant per šiaudelius. „Šitaip kasdien jaučiasi žmogus, sergantis astma“ – sako prezentatorius. Tai prezentacija iš vienos medikų ir farmacininkų konferencijos apie astmos problemas ir gydymą. Net ir geriasuiomis „PowerPointo“ skaidrėmis klausytojams būtų perteiktas tik trečdalis įspūdžio…

Ir visiškai kitoks pavyzdys. Toliau skaityti „Prezentacijų klaidos: TOP-5 (trečia klaida – esminė)“

Garantuotos kokybės prezentacija: receptai (1)

Žmonės dažnai manęs klausia: ką nesudėtingo ir greito pritaikyti, kad nebūtų gėda stovint prieš rimtus prezentacijos klausytojus – verslo partnerius, klientus, potencialius pirkėjus, akcininkus?

Štai keletas patarimų kuriant garantuotos kokybės prezentaciją (arba kaip dabar sakoma – pateiktį). Kai jau turime prezentacijos planą, apgalvokime šiuos svarbius dalykus:

  1. Galimi sėkmingi ir nesėkmingi scenarijai
  2. Prezentacijos aiškumas
  3. Klausytojų savijauta

Toliau skaityti „Garantuotos kokybės prezentacija: receptai (1)“

Priklausomybė nuo „PowerPointo“

Prezentacija (pateiktis)? Daugeliui dirbančiųjų ji automatiškai asocijuojasi su kompiuterine „PowerPointo“ programa: ekranas, projektorius ir skaidrės… Apklausos rodo: dauguma tokių prezentacijų yra migdančios ir nuobodžios. Sudomina vidutiniškai tik 1 iš 30 prezentacijų! Pagrindinė priežastis – daugelis pranešėjų svarbiausiais laiko du dalykus: dalykinę (arba profesinę) informaciją ir demonstracinę įrangą. Tuo tarpu jie patys mieliau lieka antrame plane (viena konsultuota klientė yra sakiusi, kad ji slepiasi už skaidrių, nes nenori būti dėmesio centre). Daug kalbėtojų per mažai reikšmės teikia emocijoms. Iš čia ir pranešimo stilius: nuasmenintas, monotoniškas, migdantis.
Toliau skaityti „Priklausomybė nuo „PowerPointo““

Kaip įveikti „rašymo blokadą“

Kas bendro tarp Fiodoro Dostojevskio, Jacko Londono, Ernesto Hemingway‘aus ir Franzo Kafkos? Visi buvo pasaulinio garso rašytojai? Taip. Rašė lengvai? Ne. Priešingai – juos kamavo psichikos fenomenas, kurį profesionalai vėliau pavadino specialiu terminu…

Noriu. Reikia. Negaliu… Taip vieną gražią dieną atsitinka studentui ir profesoriui, žurnalistui ir rašytojui: kankiniesi priešais tuščią popieriaus lapą ir niekaip nesurezgi pirmojo sakinio. Nobelio premiją pelnęs rašytojas Günteris Grassas yra prisipažinęs, kad daugybė literatų tiesiog bijo tuščio balto lapo.

Rašymo blokada” vadinama situacija, kai autoriui per sunku arba nebeįmanoma užrašyti konkretaus turinio teksto. Tikslas aiškus, tema yra, terminai spaudžia, o rašantysis užstringa”. Šis psichologinis fenomenas pasireiškia skirtingai: vienam niekaip nesiseka atrasti efektingos pradžios, kitas vargais negalais išspaudžia žodį po žodžio, nors papasakoti galėtų lengvai. Trečias imasi bet ko, kad tik atidėtų rašymą: šoka tvarkyti namų, prisigalvoja neatidėliotinų darbų. Kai kas nesąmoningai pasirenka kitokią išsisukinėjimo taktiką: informacijos kaupimą ištempia iki begalybės. Aš pats esu pastebėjęs, kad įsijungęs kompiuterį staiga lendu į šaldytuvą – gal ką skanaus susirasiu…

Rašymo blokados” psichologines priežastis dažniausiai galima paaiškinti baime – kad nepasiseks gerai parašyti, kad skaitytojai (ar klausytojai) įvertins neigiamai ir pan.

Žmonės, kurie duonos kąsniui užsidirba rašydami, žino kelias gudrybes, padedančias išsiveržti iš blokados.

„Už“ ir „Prieš“

Taikydami šį metodą, susirašysite argumentus ir kontrargumentus, susijusius su pranešimo tema. Pradžioje sau išsiaiškinkite tikslą – ko norite savo tekstu pasiekti? Po to išvardinkite argumentus – kodėl tas tikslas turėtų būti pasiektas? Trečiajame žingsnyje pasižymėkite, kokius kontrargumentus galėtų pateikti idėjos priešininkai. Tokiu būdu turėsite aiškiai suformuluotą tikslą ir argumentaciją. Kita vertus, bent preliminariai numatysite sunkumus ir problemas, kurias iškeltų manantys kitaip.

„Smegenų šturmas“

Dideliame popieriaus lape susirašykite bet kurias su tema susijusias idėjas, kokios tik šauna į galvą. Po to sugrupuokite jas. Gautos idėjų grupės – pamatas jūsų būsimo teksto (ar sakomos kalbos) turiniui.

Galimas kitoks variantas. Lapo vidury užsirašykite centrinę savo idėją. Aplink sužymėkite asociacijas, kurios kyla, galvojant apie pagrindinę temą. Rodyklėmis sužymėkite sąsajas tarp sąvokų. Štai ir turite schemą – belieka imtis teksto.

Publikos klausimai

Kai kurie žmonės bijo kalbėti viešai, bet jiems nesunku atsakyti į klausimus. Pasinaudokite tuo. Susimąstykite: kokie klausimai domintų jūsų tikslinę auditoriją? Tik nepasiduokite savicenzūrai ir nepasijuskite taip, tarsi publika jus kontroliuoja (tai didelis pavojus). Atsakymai į galimus klausimus ir bus turinio pagrindas.

Prioritetų metodas

Jeigu minčių turite, bet iš mirties taško nesiseka pajudėti todėl, kad neaišku, kaip susisteminti informacijos chaosą, suskirstykite idėjas į 3 grupes pagal mažėjančią svarbą:

  1. svarbiausia (tarkim, jūsų viešai sakomos kalbos tikslas ir pagrindinė mintis);
  2. svarbu (pagrindinę mintį pagrindžiantys argumentai);
  3. papildymai (su tema susijusi linksma istorija, anekdotas, citata, pavyzdys).

Tikslą galite pasakyti pradžioje, pagrindinę mintį kelti į kalbos pabaigą, argumentaciją – per vidurį. Kai turėsite teksto karkasą, pasvarstykite, kuriose vietose tiktų „prieskoniai“ ir puošmenos. Tarkim, JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ne rečiau kaip kas 2 minutes į savo kalbą įpindavo vaizdžią istoriją ar pavyzdį.

Nebijokite netobulumo

Nepakęsti nei vienos klaidos sau gali leisti tik dievai. Kai norime iš pirmo sykio parašyti nepriekaištingą tekstą, panyrame į detales ir prapuolame jas tobulindami. Tokiais atvejais geriau pirmiausia vienu ypu surašyti viską, „kas ant seilės užeina“. Formuluoti kitaip, taisyti, perrašinėti ir siekti pavyzdinio stiliaus galėsite vėliau – kai jau turėsite teksto visumą ir jausitės ramiau.

Arturas Laskauskas

© Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltiinį: www.prezentavimas.lt

© M. Großmann  / pixelio nuotrauka