10 „vaizdelių“, labiausiai NETINKANČIŲ skaidrėms

Toks jau mano darbas, kad prezentavimo mokymuose kasmet tenka peržiūrėti šimtus  PowerPoint prezentacijų. Ir štai kokį netikėtą atradimą padariau: dažnai galima nuspėti, kokią iliustraciją pranešėjas parodys ekrane! Priežastis paprasta: daug kas naudoja labai panašius vaizdelius, kuriuos publika jau yra mačiusi ankstesnėse prezentacijose. Tokie „nueksploatuoti“ vaizdeliai kelia nuobodulį ir palieka prastoką įspūdį: „Kaip neoriginalu…“

Prisipažinsiu atvirai – kadaise ir man yra tekę naudoti vieną kitą tokios rūšies banalybę. Kodėl? Nes… Toliau skaityti „10 „vaizdelių“, labiausiai NETINKANČIŲ skaidrėms“

Iš prezentacijos DIAGRAMŲ galima išspausti daugiau

Tradicinės diagramos prezentacijų skaidrėse
Tradicinės diagramos prezentacijų skaidrėse jau nebeefektyvios

Blogoji žinia: pačių įvairiausių profesijų atstovai iš skirtingų miestų savo prezentacijose nuolat rodo vienodai nusibodusias diagramų kreives, stulpelius ir „blynus“ – kaip viršuje esančiame pavyzdyje.

Geroji žinia: prezentacijos skaidres su diagramomis galima perdaryti įdomiau – naudojantis ta pačia PowerPointo programa (ir nereikia būti nei dizaineriu, nei programuotoju). Toliau skaityti „Iš prezentacijos DIAGRAMŲ galima išspausti daugiau“

Prezentuok KITAIP: taisyklė „10 / 20 /30“ (PREZI)

Daugybė PowerPoint programos naudotojų nepasiekia gerų rezultatų todėl, kad jų prezentacijos (pateiktys) būna per ilgos ir nuobodžios.

Yra įvairių metodikų prezentacijas (ir ypač jų skaidres ekranui) kurti iš esmės kitaip. Pats paprasčiausias būdas, kuriuo savo rezultatus gali pagerinti 90 % visų prezentacijų autorių – pristatomas šioje prezentacijoje, sukurtoje su PREZI programa (beje, patarčiau pavyzdį peržiūrėti kompiuteryje, o ne išmaniajame telefone, nes telefonai būna skirtingai sukonfigūruoti ir ne visuomet gerai parodo PREZI galimybes).

Pusė visų lietuviškų prezentacijų pridaro daugiau žalos, negu naudos

Pirmą kartą atlikta apklausa, vertinanti lietuviškų prezentacijų kokybę. 2014-2015 m. interneto svetainės www.prezentavimas.lt iniciatyva buvo apklausti 609 įvairių profesijų dirbantieji iš skirtingų Lietuvos vietovių: nuo reklamos vadybininkų iki gamybinių įmonių vadovų ir nuo mažų rajono miestelių iki didmiesčių gyventojų. Apklausoje galėjo dalyvauti tik tie žmonės, kurie profesinėje veikloje nuolat mato kitų sukurtas prezentacijas. Apklausos dalyvių buvo paprašyta nurodyti, kiek procentų sudaro: 1) pačios blogiausios matytos prezentacijos (neaiškios, neįdomios, nuobodžios ir net migdančios); 2) vidutinės prezentacijos (nieko ypatingo, tačiau bent jau įmanoma suprasti, kas norėta pasakyti); 3) pačios kokybiškiausios iš visų matytų prezentacijų (tokios, apie kurias norisi papasakoti kitiems ir kurias prisimeni net po keleto metų). Suskaičiavus aritmetinį vidurkį, gauti tokie rezultatai: 47 % visų prezentacijų tuščiai švaisto ir pranešėjo, ir klausytojų laiką (blogiausios prezentacijos), 37 % prezentacijų yra pakenčiamos kokybės (vidutinės), ir tik 16 % – vertos publikos komplimentų (pačios kokybiškiausios). „Tas darbuotojas, kuris visą dieną lošia kortomis, darbdaviui yra mažiau nuostolingas, negu tas, kuris gauna atlyginimą už tai, kad kuria nevykusią prezentaciją, su ja pasirodo pas klientus ar partnerius ir gadina įmonės reputaciją“, – apklausos rezultatus savaitraščiui „Verslo žinios“ komentavo prezentacijų ekspertas ir knygos „Prezentacija kitaip, arba pamirškite migdančias skaidres“ autorius Arturas Laskauskas. Eksperto manymu, publika prezentacijas vertintų palankiau, jei pranešėjai nepiktnaudžiautų skaidrėmis: „9 iš 10 pranešėjų yra paprasčiausi tekstinių „PowerPoint“ skaidrių perjunginėtojai, balsu pakartojantys ekrane rodomą tekstą. Tai yra lygiai taip pat nepatrauklu, kaip nuėjus į kiną, ekrane vietoj filmo pamatyti vien scenarijaus tekstą, verčiamą lapas po lapo. Šiuolaikinė publika nori, kad ir per prezentacijas būtų įdomu. Bėda ta, kad daugeliui darbuotojų nebuvo progos pasimokyti kalbėti ne bet kaip, o būtent įdomiai. Todėl ir bandoma pasislėpti už skaidrių“. Prieš keletą metų prezentacijų tyrimą atliko JAV žurnalas „Wall Street Journal“: net 84 % visų prezentacijų buvo įvertintos kaip nuobodžios, tik 3 % – nepriekaištingos. Vokietijoje 2012 m. atlikus pirmąjį prezentacijų kokybės tyrimą, prie pačių kokybiškiausių buvo priskirta vos 4 % visų prezentacijų.

 

Garsioji taisyklė „7 %, 38 %, 55 %“ tėra tik MITAS

Įvairiausioje literatūroje dažnai kartojamas, neva, mokslinis teiginys – kad per prezentacijas 55 % poveikio publikai daro pranešėjo kūno kalba, 38 % –  jo balso intonacijos, ir tik 7 % – pasakyti žodžiai (t. y. turinys arba tekstas). Trumpiau tariant, kai kas teigia, kad neverbalinė žinios dalis per prezentacijas esanti svarbesnė už verbalinę. Jei susidūrėte su šia vadinamąja „7, 38, 55 procentų taisykle“ – PAMIRŠKITE ją. Prezentacijų atveju ji absoliučiai… klaidinanti.

Nuotraukoje – amerikiečių psichologas Albertas Mehrabianas iš Kalifornijos universiteto. Didysis nesusipratimas ir prasidėjo po to, kai būtent šis mokslininkas 1967 m. paskelbė savo studiją apie tarpasmenybinę komunikaciją, iš kurios ir kilo vadinamoji „7, 38, 55 procentų taisyklė“ (kad žmonių bendravime daugiau negu 90 proc. tariamai lemia kūno kalba ir balsas).

Svarbiausia tai, kad pats A. Mehrabianas… to niekada nesakė. Jis nagrinėjo tik tuos atvejus, kai eksperimento dalyvių sakomi žodžiai reiškė vieną, o jų intonacijos ir kūno kalba bylojo visai kitką. Profesoriui A. Mehrabianui rūpėjo, kiek jausmai patvirtina arba paneigia sakomą tekstą (pvz., neįtikina tas, kuris abejingu balsu ir žiūrėdamas į lubas sako „Taip, taip, myliu tave“). Po studijos paskelbimo prabėgus daugeliui metų, A. Mehrabianas savo interneto svetainėje piktinasi, kad jo teiginiai išimami iš konteksto ir suabsoliutinami tarsi galiotų visoms sritims, įskaitant ir prezentacijas. Tai tipiškas pavyzdys, kai pirminė mokslininko mintis klaidžioja visiškai iškraipyta.

 

Jeigu taisyklė visgi galiotų ir prezentacijoms…

Pagalvokime logiškai: jeigu vadinamoji „7, 38, 55 proc. taisyklė“ tikrai galiotų per prezentacijas – būtų beveik visiškai nesvarbu, ką sakyti. Tuomet niekas nebesivargintų šlifuoti prezentacijos tekstą, parinkinėti argumentus, statistiką, pavyzdžius ir t. t. Būtų paprasčiau priešais publiką statyti ne savo darbuotoją, o pasamdytą žavią aktorę, kuri užburtų visus prezentacijos klausytojus savo seksualiomis intonacijomis – net jei sakytų: „Nepirkite šio naujo gaminio, nes jis yra visiškas šlamštas“. Kolkas man nežinomas nei vienas atvejis, kai pagal šitokį receptą pravesta prezentacija būtų nurungusi konkurentus ir laimėjusi konkursą. Dėl vienintelės priežasties: publika nėra kvaila.

Esu peržiūrėjęs šimtus prezentacijų skirtingomis kalbomis. Geriausiose jų visuomet pirmiausia būna geras pasakojimas – taigi pirmiausia stiprus tekstas. Kai tekstas gerai paruoštas, prezentacijos autorius automatiškai turi daugiau pasitikėjimo savimi, o publika tą jaučia. Kompetencijos nesuvaidinsi, nes klausytojai su malonumu demaskuos temos neišmanantį pranešėją, kai po prezentacijos užduos klausimų.

Tad tobulinti prezentacijos tekstą tikrai verta (kaip tai daroma profesionaliai, mokoma seminaruose „Garantuotos kokybės prezentacija“).

Jus taip pat gali sudominti: Kiek per prezentaciją svarbi kūno kalba

.

Alternatyva skaidrėms – filmukas

Jau daugiau negu 10 metų prezentacijos su PowerPoint skaidrėmis kritikuojamos visame pasaulyje. Kalta ne pati kompiuterinė PowerPoint programa, bet klaidingas jos naudojimo būdas, kai kiekvienoje skaidrėje prirašoma daugybė teksto.

Kai manęs klientai klausia, ką galėčiau pasiūlyti vietoj įprastų PowerPoint skaidrių, atsakau, kad publikai visuomet įdomiau pasiklausyti gero pasakojimo, o ne pasiskaityti tekstą iš ekrano. Kitaip tariant, svarbiau pranešėjo SAKOMAS, o ne ekrane UŽRAŠYTAS tekstas.

O tais atvejais, kai per prezentaciją būtina ne tik papasakoti, bet ir parodyti vaizdų, viena iš alternatyvų skaidrėms – nesudėtingas begarsis filmukas, sukomponuotas iš nuotraukų ir vos vieno kito trumpo užrašo. Savo klientams jau esu sukūręs ne vieną tokį filmuką. Jis nėra „pavaduotojas“, atidirbantis už prezentacijos autorių. Bet kaip papildoma vaizdinė priemonė ekrane – visai svarstytinas. Kitas pritaikymo būdas – kai reikia nusiųsti prezentaciją elektroniniu paštu, o standartinės PowerPointo skaidrės jau nusibodę… Štai labai trumpas ir itin paprastas filmuko pavyzdys, sudėliotas iš nuotraukų:

Yra ir specialių kompiuterinių programų, kuriomis galima kurti  prezentacijas-filmukus su animuotais personažais. Viena tokių – „PowToon“. Štai vienas trumpas pavyzdys (atrodo kaip filmukas), kurį sukūriau su „PowToon“:

Tokios programos kaip „PowToon“ turi 2 trūkumus:  1) jos yra mokamos, 2) norint išmokti jomis naudotis, prireiks pernelyg daug laiko.

Tad jei jūs esate užsiėmę, svarstytina: ar ne pigiau pasinaudoti pagalba tų, kurie jau moka valdyti skirtingas kompiuterines programas, o ne vargti ir nervintis pačiam.

 

Arturas Laskauskas, prezentacijų konsultantas (Kontaktai)

Jaunimui skirta knyga apie prezentacijas

Po ilgos 7 metų pertraukos pasirodė nauja moksleiviams ir studentams skirta lietuviška knyga apie prezentacijas – „Prezentacija tarsi šou“.

Pateiksime ištrauką iš knygos anotacijos.

Kadaise prezentacijos autoriui užtekdavo išmokti vieną kitą triuką su PowerPointo skaidrėmis, ir jis jau nustebindavo… Bet pasaulis keičiasi, prezentacijos – taip pat. Dabar prezentacijos kūrėjas turi kalbėti panašiai kaip pramoginių laidų vedėjas: trumpai, aiškiai ir įdomiai. Būtent tokio kalbėjimo receptai pristatomi šioje patarimų ir užduočių knygoje. Ji parašyta vyresnių klasių moksleiviams, tačiau pravers ir darbuotojams, jau turintiems prezentacijų patirties. Čia nėra sausų teorijų, viskas iškart parengta pritaikyti praktikoje. Rasite 50 patarimų, 100 pavyzdžių ir atsakymų į klausimus:

 

• kaip planuoti scenarijų nuo įžangos iki pabaigos;
• kaip panaudoti 15 būdų klausytojams sudominti;
• kaip išvengti didžiausių klaidų, dėl kurių žlunga daugybė prezentacijų;
• kaip kurti PowerPointo skaidres, kad jos būtų trigubai įdomesnės negu kitų pranešėjų.

.
Arturo Laskausko knyga „Prezentacija tarsi šou“ – jau knygynuose (lengviausia rasti knygynuose „Pegasas“).

Taip pat jus gali sudominti dar viena knyga: „Prezentacija kitaip, arba pamirškite migdančias skaidres„.

Prezentacija naujoviškai: pradėkite nuo pabaigos!

Ką daro dauguma žmonių, kai pradeda rengtis naujai prezentacijai? Pradžioje susikuria pirmąją „PowerPoint“ skaidrę (dažniausiai – su prezentacijos pavadinimu). Po to „kepa“ antrą, trečią, ketvirtą saidrę su informacijomis, argumentais ir t. t. Tada kai ką priduria, kai ką išmeta, o pabaigoje prideda apibendrinimą. Na, gal dar antrojoje skaidrėje prideda prezentacijos turinį.

O ką, jei bent kartą apvertus viską aukštyn kojomis ir pradėjus nuo… prezentacijos pabaigos? Gal pirmiausia pasvarstykite:

  • Kokio rezultato norėtumėte pasiekti savo prezentacija? Ką jūsų klausytojai turėtų galvoti po prezentacijos? Arba ką pirkti, kaip elgtis, kokiam požiūriui arba idėjoms pritarti?
  • Pradėkite ne nuo pirmos skaidrės, bet nuo apibendrinimo! Įsivaizduokite, kad jau pristatėte paskutinį savo prezentacijos turinio punktą ir belieka pasakyti: „Apibendrindamas pasakysiu…“ Ką svarbiausio pasakytumėte tokiu atveju?
  • Kaip galėtų skambėti Jūsų paskutinis prezentacijos sakinys? Gera prezentacija baigiasi ne beverčiu laiko švaistymu („Dėkoju, kad išklausėte“…), bet raginimu veikti: kreipimusi, patarimu, linkėjimu ar kt. Pagalvokite – kas tai galėtų būti jūsų atveju?
  • Kai jau turėsite paskutinį savo prezentacijos sakinį, tik tuomet pradėkite konstruoti visą prezentaciją ir svarstyti: kokių faktų, statistikos ir kitos informacijos reiktų pasirankioti, kad būtų galima privesti iki to apibendrinimo, kurį ką tik susigalvojote…

Visa tai gali atrodyti keista. Tačiau daugybė profesionalų iš tiesų prezentacijos kūrimą pradeda nuo svarstymų: koks bus mano paskutinis sakinys? Kas yra ta pagrindinė mintis, kurią norėčiau pranešti šioje savo prezentacijoje?

Šitaip jie išvengia vienos iš didžiųjų klaidų, kurios būdingos nesėkmingoms prezentacioms: kad klausytojai lieka nesupatę, ką jiems norėjo pasakyti prezentacijos autorius.

Taip pat Jus gali sudominti: Dažniausios rekomendacijos “PowerPoint” prezentacijoms

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas (Kontaktai)

JMG / Pixelio nuotrauka

Prezentacijos su „PowerPoint“: patobulinimai per 30 min.

 

 

Kai norisi greitai užkąsti, tinka ir pieniškos dešrelės. Kai vaišini svarbius svečius – paskiri daugiau laiko kepsniui arba ieškai restorano profesionalų. Lygiai taip pat ir su prezentacijomis (arba naujas terminas pateiktis): jeigu ryt bus tik dar vieno eilinio projekto pristatymas, per valandą pasiruošiame „PowerPointo“ pateikties skaidrių rinkinį. Kai rengiame atsakingą idėjų pristatymą – skiriame pasiruošimui kelias dienas arba ieškome prezentacijų konsultanto (Kontaktai), kuris pasiūlytų profesionalios pagalbos.

Garantuotos kokybės prezentacijoms nepakanka vien kosmetiškai patobulinti „PowerPointo“ skaidres – patys paprasčiausi triukai neveikia. Naudojami galingesni įrankiai.

Tačiau tais atvejais, kai norite greitai ir lengvai optimizuoti jau paruoštą „PowerPointo“ prezentaciją (PowerPoint pateiktį ar pristatymą Power Point), pravers šie patarimai:

  • Kuo mažiau informacijos, tuo greičiau ji suvokiama. Skaidrėje – ne daugiau 4 teksto eilučių ir 4 žodžių eilutėje (taisyklė „4 x 4″).
  • Vienoje skaidrėje – tik viena mintis. Kitaip auditorija pradeda atsirinkinėti vertingiausius teiginius, nebeišlaiko dėmesio ir greičiau pavargsta.
  • Antraštinės frazės skaidrėse tinka labiau negu ištisi sakiniai. Nereikia sienlaikraščio – jis susiurbtų visą dėmesį. Svarbiausias – kalbėtojas, bet ne vaizdas ekrane.
  • Tyrimais išaiškinta, kad rašybos klaidas auditorija vertina kaip kompetencijos stoką, o ne neatidumo požymį. Jeigu nemėgstate medžioti korektūros klaidų, turėkite parengę šmaikštų atsakymą tiems, kas aptiks klaidas ekrane.
  • Venkite sunkių tarptautinių žodžių ir siauros specializacijos profesinių terminų (nustatyta, kad po nesuprantamo termino klausytojai 20-40 sek. nebegirdi ir tyliai piktinasi, o vėliau susidomėjimas nebepakyla iki buvusio lygio).
  • Auditorijai reikia laiko įsižiūrėti į skaidres – nekeiskite jų dažniau negu kas 20 sek. Vien nesudėtingam paveikslėliui suvokti reikia 7 sek. Pakeitėte skaidrę – poros sekundžių pauzė, ir tik po to kalbėkite toliau.
  • Per prezentaciją stovėkite dešiniau ekrano (žiūrint iš auditorijos pusės). Europiečių smegenys veikia taip, kad žiūrovui patogiausia akimis judėti iš kairės į dešinę – pirma žvilgsnis į ekraną, tada į jus (svarbiausias per prezentaciją – ne ekranas, bet pranešėjas). Jeigu būsite toliau nuo ekrano, auditorijai savo dėmesį teks dalinti – pusę jums, pusę – ekranui.
  • Prezentacijos skaidrės turi būti įžiūrimos net toliausiai sėdintiems. Jei ekrano ir patalpos dydžio nežinote iš anksto, saugiausia prezentacijos (pateikties) skaidrių antraštėms parinkti 44-ojo, tekstui – 32-ojo dydžio šriftą.
  • Visiškai avariniam atvejui turėkite atspausdintų skaidrių rinkinį popieriuje – turėdami „špargalkę“, jausitės saugiau (pasitaiko, kad perdega projektorius lempos, dingsta elektra ir pan.).

Apie pasaulinių autoritetų požiūrius į „PowerPointo“ prezentacijos (PowerPoint pateikties arba PowerPoint pristatymo) reanimavimo galimybes skaitykite straipsnyje PowerPoint“ skaidrės: 3 požiūriai„.

 

    Prezentacijų konsultantas (pateikčių konsultantasArturas Laskauskas     

 

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

       Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

        © Freni / Pixelio nuotrauka