Vienas senas mokytojas pasakojo, kad kaskart, kai gaudavo naują pradinukų klasę, juokais paeksperimentuodavo: „Vaikai, ieškokit!” Ir jie ieškodavo. Tik labai retai kuris nors pasiteiraudavo: „O ką reikia surasti?”
Panašiai ir žmogus, priverstas rytoj sakyti kalbą grupei klausytojų, vargsta kelis kartus perrašinėdamas tekstą, bet nepaklausia savęs: ką turiu atrasti?
Šį kartą – apie tai, kaip susikonstruoti tris svarbiausias oficialios kalbos (arba ir prezentacijos) dalis: įžangą, vidurį ir pabaigą. Pradėsime nuo įžangos. Kiekvienuose prezentavimo mokymuose akcentuoju, kad įžanga svarbi ne tik viešai kalbai, bet ir bet kuriai prezentacijai.