Prieš svarbią prezentaciją reiktų pasitikrinti – ar gerai pasiruošta. Tačiau savo paties darbo kokybę įsivertinti būna nelengva. Pasitikrinimui gali praversti šie kontroliniai klausimai:
.
1. Ar pats sau jau esu išsiaiškinęs, KOKIĄ žinią pranešu šioje prezentacijoje: GERĄ ar BLOGĄ?
Tai itin svarbu, jei prezentacijos klausysis vadovai – jie jau pradžioje norės žinoti: viskas tvarkoj ir toliau gal net nebebūtina klausytis? O Jei pranešama apie grėsmes ir reikia reaguoti – kitas reikalas.
Bėda ta, kad ekspertai kai kada naudoja tik specialistams suprantamą terminologiją, o mažiau įsigilinę į temą klausytojai po prezentacijos susižvalgo: “Tai čia visa tai reiškia, kad yra gerai, ar kad blogai?” Šito reiktų išvengti.
.
2. Ar mano prezentacijoje yra įvardinama kokia nors NAUDA arba GRĖSMĖ publikai?
Prezentacijų autoriai kartais pernelyg įsigilina į technines pristatomo produkto charakteristikas. Arba kalba apie tai, kas rūpi jiems patiems, o ne klausytojams. Pvz., “Kai patobulinsim interneto svetainę, tas operacijos mygtukas bus ne trečiame meniu lygyje, bet pirmame”. Toks pasakymas nebūtinai sudomins klausytojus. Jie labiau suklustų, jei išgirstų apie naudą jiems, klausytojams, pvz.: “Kai patobulinsim interneto svetainę, tas operacijos mygtukas bus startiniame puslapyje. Jūs galite paklausti: o kokia iš to nauda jums? Atsakysiu: anksčiau jūs kas kartą sugaišdavote vidutiniškai po 7 sek., kol internete “prisikasdavote” iki šio mygtuko, o nuo šiol tai pačiai operacijai jums pakaks 1 sek., t. y. jūs sutaupysite laiko – vien jūsų padalinyje bus iš viso sutaupytos 2 valandos kiekvieną mėnesį.”
.
3. Ar klausytojams bus aišku, ką po mano prezentacijos jie turėtų daryti KITAIP negu iki šiol?
(Pvz., “Apibendrindamas pasakysiu: siūlau už komunalines paslaugas mokėti nebe per internetinį banką, o pasinaudojant tokia ir tokia interneto svetaine, kuri yra patikima, saugi ir už paslaugas ima mažiau negu bet kuris bankas”).
.
4. Kodėl prezentacijos klausytojai turėtų patikėti, kad mano pasiūlymas yra geras ir apgalvotas?
Ar mano prezentacijoje pateikiami įrodymai ir argumentai klausytojams tikrai bus įtikinantys? Šiaip dažniausiai nereikia dešimčių argumentų – pakanka trijų. Bet su sąlyga, kad tai stiprūs argumentai.
.
5. Ar mano prezentacijoje pateikiami ne vien abstraktūs teiginiai?
Kitaip tariant, ar prezentacijoje yra pavyzdžių, tikrų atvejų iš praktikos, statistikos duomenų, tyrimų rezultatų, iliustracijų ir kitų konkrečių, o ne abstrakčių dalykų?
.
6. Ar pasiklausius mano prezentacijos, įmanoma ją perpasakoti kitiems?
Įsivaizduokit, kad kuris nors jūsų būsimas klausytojas turės perpasakoti jūsų prezentaciją savo kolegoms, kurie nebuvo jūsų prezentacijoje. Jei perpasakoti nelengva – vadinasi, prezentacija pernelyg neaiški. Arba joje visko per daug. Arba ji pernelyg teoretizuota, abstrakti, nepraturtinta pavyzdžiais.
.
7. Ar esu apgalvojęs, kokių klausimų man gali po prezentacijos pateikti klausytojai?
Dar geriau, jei pasvarstysite, kurie klausimai gali būti sunkiausi ir kaip į juos atsakytumėte.
.
.
Jei domitės, kaip kuriama efektyvi prezentacija, jus taip pat gali sudominti šie patarimai: Dažniausios rekomendacijos “PowerPoint” prezentacijoms
.
Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas