Kaip užmegzti pokalbį (2)

       

Pasitaiko, kad lifte, lėktuve, furšete ar konferencijoje vien iš mandagumo tiesiog „privaloma“ persimesti keliais žodžiais su kaimynu, verslo partneriu ar akcininku. Paprasčiausiai paplepėti, kad nereiktų nejaukiai tylėti. Nuo ko pradėti – banalybių apie orą? Kažkaip nerimta… Štai kelios paprastos idėjos – kad nereiktų „kišenėje žodžio ieškoti“.

 

„Sezamai, atsiverk“

      Viena iš priemonių pokalbiui inicijuoti – pradėti nuo klausimo. Tik ne bet kokio klausimo, o „atrakinančio“ pokalbį. Kad tokį klausimą sėkmingai parinktume, pradžiai turime žinoti apie klausimų rūšis ir kaip jos paveikia pašnekovą – „atveria“ ar „nutildo“.

      Taigi, visi klausimai skirstomi į dvi pagrindines grupes:

1) uždarieji (į kuriuos atsakant tenka rinktis pasiūlytas alternatyvas arba tiesiog tik „taip“ ar „ne“)

2) atvirieji (su klausiamaisiais įvardžiais „kaip?“, „kada?“, kodėl?“, „kas?“, „iš kur?“ ir pan.).

     Klausinėjimo meistrai žurnalistai uždaruosius klausimus pokalbyje naudoja tuomet, kai tikisi kuo trumpesnių atsakymų. Tuo tarpu atviraisiais klausimais pokalbio partneriui suteikiama galimybė atsakyti išsamiau, taigi, pasakoti. Toks ir yra tikrasis lengvų pašnekesių tikslas, ar ne?

      „Ar seniai pažįstate vakaro šeimininką?“ – tai uždaro klausimo pavyzdys, jį atsakyti galima tik patvirtinant ar paneigiant – taigi, trumpai ir sausai. Jei analogiškų uždarųjų klausimų vienas po kito pasitaiko daug, pokalbis darosi panašesnis į apklausą ar tardymą – palieka nemalonų įspūdį. Visiškai kitaip jautiesi gavęs atvirą klausimą: „Nuo kada pažįstate šeimininką?“ Atsakydamas, žmogus tikriausiai papasakos trumpą istoriją – kada ir kokiomis aplinkybėmis susipažino, o ne trumpai atrėž: „Nuo pernai“.

      Čia ir glūdi meistriškumo  esmė: užmezgant pokalbį, per daug nesibrauti į privatų kito žmogaus gyvenimą, tačiau pademonstruoti savo susidomėjimą ir duoti pašnekovui progą pasakoti. O juk daugelis mėgsta pasakoti apie save…

      Patarimas: norėdami prakalbinti užkietėjusį mažakalbį ar tylenį, užduokime dvigubą arba trigubą klausimą, pvz.,: „Kaip sekėsi atostogauti Ispanijoje? Visą laiką deginotės prie jūros ar ir pakeliavote? Gal galite rekomenduoti, ką verta pamatyti?“ Kai žmogus gauna daugiau negu vieną klausimą, jam lengviau:  pasirinkti atsakymui tą klausimą, kuris patogiausias ar įdomiausias.

     

Kaip mandagiai pabaigti pokalbį

      Kartais vos pradėjus šnekėtis, paaiškėja: priešais mus – neitin malonus ponas, koks nors įkyrus sektantas, radikaliai priešingų politinių pažiūrų šalininkas arba žmogus, su kuriuo dėl kitokių priežasčių labai nemalonu būti drauge. Kaip neužgaunant užbaigti pašnekesį? Kai kas naudoja išbandytą, tačiau „baltais siūlais siūtą“ triuką: skubiai ištuština vyno taurę, atsiprašęs trumpam išeina „atsinešti gėrimo“ ir… nebegrįžta. Simpatiškesnis būdas – pasakyti: „Buvo malonu su jumis susipažinti, dabar norėčiau nueiti su kai kuo pasisveikinti, linkiu jums gero vakaro“. Tada paspausti ranką ir nusiirti per minią.

      Svarbiausia neparodyti nė mažiausio nekantrumo ženklo – pašnekesį užbaikite pozityviai ir su padėka. Keletas elegantiškų pokalbio pabaigos variantų:

  • Nepalikite pašnekovo vieno. Pakvieskite pasivaišinti prie deserto stalo arba rekomenduokite paragauti kurio nors specialaus patiekalo. Galite prieš atsisveikindami supažindinti su kuo nors.
  • Padėkokite pašnekovui ir parodykite, kad jį vertinate („Buvo įdomu ir naudinga su jumis pabendrauti“).
  • Atverkite teigiamas perspektyvas („Džiaugsiuosi galėdamas su jumis vėl pasimatyti“) arba palinkėkite malonaus vakaro ir gerų įspūdžių renginyje.
  • Kai kada tinka ir humoro dozė: „…prieš atsisveikindamas noriu papasakoti šiai temai tinkantį trumpą anekdotą…“.

 

Norint tapti mėgiamu pašnekovu  

 

  • 1. Nuolat skaitykite – turėsite ką pasakyti.
  • 2. Neapleiskite savo įdomaus hobio.
  • 3. Kalbėdamiesi išsaugokite pozityvią nuostatą.
  • 4. „Geros manieros – pusė karjeros“.
  • 5. Sugebėkite klausytis pašnekovo.
  • 6. Dėmesį sukoncentruokite į pokalbio partnerį.
  • 7. Humoras – geras prieskonis.

 

            Paradoksalu, bet daugeliu atveju daug svarbiau atidžiai klausytis, o ne pačiam šnekėti. „Nuobodus yra tas žmogus, kuris kalba tuomet, kai norėtum, kad jis pasiklausytų“ (JAV rašytojas Ambrose Bierce).  

 

Arturas Laskauskas

© Rainer Sturm/ PIXELIO’ nuotrauka

(Pilna straipsnio versija buvo publikuota žurnale „Vadovas“ )

2 atsakymai į “Kaip užmegzti pokalbį (2)”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *