„PowerPoint“ skaidrės: 3 požiūriai

Vidutiniškai 30 mln.! Tiek „PowerPoint“ prezentacijų visame pasaulyje parodoma kiekvieną darbo dieną. O kiek žmonių kasdien kenčia, ekranuose stebėdami nuobodžias skaidres ir klausydami migdančių pranešėjų? Milijonai!..

„PowerPoint“ programa Billui Gatesui kainavo 14 mln. Dolerių. Per 20 metų ji įdiegta į 400 mln. kompiuterių. Ir aštriai kritikuojama: nuo raginimų uždrausti iki parodijinių „PowerPoint“ karaokės renginių – kai savanoriai prezentuoja pagal pirmą kartą gyvenime matomą svetimą skaidrių rinkinį iš interneto…

Toliau skaityti „„PowerPoint“ skaidrės: 3 požiūriai“

Žodinės atakos ir „sunkūs“ žmonės

Pradėsiu nuo humoro. Dantų gydytojui suskausta dantį. Ką gi, sau danties nepataisysi – eina jis pas kitą dantų gydytoją. Pastarasis sodina į kėdę ir pasitrina delnus:

– Na ką gi, pradėsime…

– Na ką gi, pradėsime… – atsako jam sėdintis kėdėje

– Kolega, jūs čia apie ką? Juk gydysiu aš?

O tas, kuris sėdi kėdėje, atsako:

– Gydykit, gydykit, o aš jūsų gydymą kritikuosiu!..

Šis anekdotas – išimtinis atvejis. Paprastai kitas žmogus nepraneša iš anksto, kad mus dabar kritikuos ar sakys nemalonius dalykus. Dažniausiai patys suvokiame (arba bent atrodo), kad mus užsipuolė. Gal net po to papasakojame saviškiams apie konfliktišką žmogų, su kuriuo nelengva bendrauti: „Tokie sugeba lygiausioje vietoje iš nieko sukurti konfliktą…“

Toliau skaityti „Žodinės atakos ir „sunkūs“ žmonės“

Priklausomybė nuo „PowerPointo“

Prezentacija (pateiktis)? Daugeliui dirbančiųjų ji automatiškai asocijuojasi su kompiuterine „PowerPointo“ programa: ekranas, projektorius ir skaidrės… Apklausos rodo: dauguma tokių prezentacijų yra migdančios ir nuobodžios. Sudomina vidutiniškai tik 1 iš 30 prezentacijų! Pagrindinė priežastis – daugelis pranešėjų svarbiausiais laiko du dalykus: dalykinę (arba profesinę) informaciją ir demonstracinę įrangą. Tuo tarpu jie patys mieliau lieka antrame plane (viena konsultuota klientė yra sakiusi, kad ji slepiasi už skaidrių, nes nenori būti dėmesio centre). Daug kalbėtojų per mažai reikšmės teikia emocijoms. Iš čia ir pranešimo stilius: nuasmenintas, monotoniškas, migdantis.
Toliau skaityti „Priklausomybė nuo „PowerPointo““

Efektyvesni telefono pokalbiai


Štai anekdotas. Ką tik paskirtas naujas skyriaus vadovas, girdėdamas, kad kažkas artėja prie kabineto durų, čiumpa telefoną: „Taip, direktoriau, iš tiesų dėkoju, vakar pas jus svečiuose buvo labai smagu…“ Tada pakelia akis į atėjusįjį: „Kažko norėjote?“ Tas atsako: „Ne nieko, tik prijungti jums telefoną…“

Gamta NEBUVO numačiusi, kad žmogus su žmogumi bendraus, negalėdamas jo matyti, užuosti ir paliesti – kalbėdamas telefonu.

Palaikant profesinius kontaktus, telefonui tenka iki 60–70% viso bendravimo (pvz., vien Vokietijoje – po 200 mln. telefono pokalbių kasdien; neturiu duomenų iš Lietuvos, bet spėlioju, kad tikriausiai kokie 7 mln. telefono pokalbių per dieną). Atrodytų, vidutiniškai po 1 val. ir daugiau kasdien šnekėdami į ragelį, visi mokame elgtis su telefonu. Deja, ne! Jūs tikrai prisimenate ne vieną atvejį, kai paskambinę į įmonę, pagalvojote: „Ką jis ten sumurmėjo? Net padoriai atsiliepti nemoka…“

Efektyvi telefoninė kalba – tai visiškai nauja kalba. Toliau skaityti „Efektyvesni telefono pokalbiai“

Jei prezentacijos metu užsikirtote…

 

„Žmogaus smegenys yra nuostabus dalykas. Bet gerai veikia tik iki to momento, kai atsistoji sakyti kalbos“ (amerikiečių rašytojas Markas Twainas).

Taip atsitikti gali kiekvienam. Net profesionaliam kalbėtojui. Prezidentui, direktoriui ar dėstytojui. Sakant svarbią kalbą ar atsakingos prezentacijos (pateikties) metu – staiga ateina momentinis „užtemimas“: nerandate tikslaus žodžio, nesėkmingai formuluojate, pametate mintį, nebežinote, ką sakyti. Net ir trumpa pauzė kalbėtojui tokiu atveju atrodo kaip silpnumo požymis… Toliau skaityti „Jei prezentacijos metu užsikirtote…“

Kaip reaguoti į klausimus


Štai klausimo, atsakymo ir rezultato pavyzdys. Politikui atvykus į užsienio šalį, bulvarinio laikraščio korespondentas dar oro uoste klausia: „Ar mūsų mieste aplankysite ir striptizo barus?“ Politikas bando šmaikštauti: „O ar čia yra striptizo barų?“ Kitos dienos laikraščio antraštė: „Pirmasis jo klausimas vos tik atvykus į mūsų miestą: „O ar čia yra striptizo barų?“
Toliau skaityti „Kaip reaguoti į klausimus“

Pokalbio valdymas klausimais


Kai žmogus šneka ir šneka, nesinori nutraukti – būtų nemandagu. Tenka klausytis, bet sužinom nedaug, o brangus laikas bėga. Paprasčiausias būdas pokalbį pakreipti norima linkme – užduoti klausimų.

Klausdami signalizuojame pašnekovui, kad mums įdomu. Bet tai ne viskas. Sumaniai pritaikydami klausimus, galime pokalbio iniciatyvą perimti į savo rankas. Tarkim, jei lėktuve nesinori apie save pasakoti smalsiam kaimynui, keliais klausimais jį išprovokuosime pasakoti apie save, o patys galėsime likti šešėlyje. Arba išvengsime atsakymo. Štai pavyzdys – ištrauka iš interviu: Toliau skaityti „Pokalbio valdymas klausimais“