Oficiali kalba: pabaiga (3)

Paskutinė minutė – neskirta pralaimėjimui

      Įsivaizduokite krepšinio komandą, kuri pirmauja 30 taškų, bet likus 3 min. iki finalinės sirenos, patenkinta palieka aikštelę… Priešininkai subombarduoja neginamą krepšį ir pergalės kaip nebūta! Lygiai taip pat ir žmogus, baigdamas neblogą oficialią kalbą, gali viską sužlugdyti nevykusiu paskutiniu sakiniu…

 

3 būdai kalbos sugadinimui pabaigoje

Turbūt pažįstamas vaizdelis: kalbėtojas užverčia užrašus ir burbteli ką nors tokio:

  • „Tai tiek šiam kartui“
  • „Ačiū už dėmesį“
  • „Džiaugiuosi, kad išklausėte“

      Teatro profesionalai žino principą: žiūrovus reikia apstulbinti prieš nusileidžiant uždangai. Klausytojams irgi reikia įspūdingos kulminacijos, kuri atmintyje išliktų ryškiau negu visa kita.

 

10 idėjų

      Ar reikia iš anksto anonsuoti artėjančią kalbos pabaigą? Taip – dar kartą pažadinsite klausytojų dėmesį. Ir tada jau laikas finaliniam „bum“. Žemiau – 10 idėjų parenkant efektingą pabaigą.

1. Apibendrinkite

      „Jei iš to, kas pasakyta, išliks tik vienas dalykas, prisiminkite štai ką…“ Tai JAV retorikos autoriteto Malcolmo Kushnerio taikoma formulė.

2. Paraginkite veikti

Kas būtinai būna profesionaliai parengtoje kalboje? Aiškiai išreikštas tos kalbos tikslas (pakartojamas ir kalbos pabaigoje). Pvz., kalbėtojas gali turėti tikslą – kad informuotų klausytojus („Noriu pranešti, kad dar šiemet pereisime prie naujos apmokėjimo sistemos“). Kitas dažnai pasitaikantis kalbėtojo tikslas – instruktuoti klausytojus („Išsamiai paaiškinsiu, kaip veiks naujoji sistema ir kaip galite ja pasinaudoti“). Dar vienas tikslo pavyzdys – priversti susimąstyti, pakeisti nuomonę arba paskatinti konkrečiam veiksmui („Naudokite naująsias lemputes, nes viena ekonomiška lemputė per metus sutaupo 60 Lt“).

Tikslas ir yra svarbiausias dalykas, todėl geri kalbėtojai savo tekstą pradeda rašyti būtent nuo pabaigos sakinio – nuo tikslo. Beje, vesdamas seminarus matau, kad savo kalbos tikslą išreikšti vienu sakiniu daugumai žmonių yra nelengvas uždavinys.

3. Tiltas į savo kalbos pradžią

      Tai elegantiškas būdas – susieti kalbos pabaigą su pradžia, padedant klausytojams dar kartą apžvelgti visą nueitą kelią (pvz., jei pradžioje paminėjom konkretų personažą ir jį ištikusią nesėkmę, o pabaigoje – kaip jis iš to išspaudė naudą).

4. Papasakokite trumpą istoriją

Kartais panaudojami pasakėčios tipo alegoriniai pasakojimai, nors tinka ir nutikimai iš gyvenimo. Svarbu, kad jie būtų susiję su kalbos tema ir padėtų įsiminti pagrindinę mintį.

5. Palinkėkite

      Linkėjimai publikai palieka teigiamą įspūdį ir išreiškia tikėjimą tuo, apie ką kalbėjote, pvz.: „Linkiu, kad Ermitažo-Gugenheimo muziejus iš tiesų į Vilnių pritrauktų po 400 000 kultūringų užsienio turistų ir 150 mln. Lt per metus.“  Ar tai bus nuoširdus linkėjimas, ar ironija – čia dar vienas atskiras klausimas.

6. Apeliuokite į garbę arba pasididžiavimą

      Sėkmė, laimėjimas, pažanga, geresnis gyvenimas… Tai sąvokos, kurios asocijuojasi su pozityviomis nuostatomis ir vertybėmis, todėl dažnai naudojamos politikų kalbose – siekiant uždegti klausytojų ambicijas. Kitas variantas: apeliuoti į pasididžiavimą (savo profesija, įmone, istorija).

7. Pozityvus akcentas

      Net jei kalbate apie rimtus arba nemalonius dalykus – niekas netrukdo pabaigoje pereiti prie teigiamų įspūdžių ir klausytojus nuteikti pozityviau.

8. Žvilgsnis į ateitį

      Šis būdas taikomas kalbose, kuriomis siekiama įtikinti. Pažadinkite viltį arba pateikite viziją: kad tai, kas šiandien sunkiai tikėtina, ateityje gali tapti tikrove. Kartais užsimenama, kas nutiks, jei klausytojai nereaguos į pasiūlymą („Jūs prarasite 60 000 Lt per metus, jei nepasirinksite to sprendimo, kurį siūlome.“)

9. Pacituokite

      Su tema ir pagrindine mintimi susijusi taikli citata – saugus pabaigos būdas.

10. Paprastumas ir humoras

      JAV prezidentas Ronaldas Reaganas, baigdamas kalbą prieš oficialius pusryčius, yra pasakęs: „O dabar – žodžiai, kurių iš manęs labiausiai laukėte. Nagi, užvalgykime!“

© Arturas Laskauskas

(straipsnis buvo publikuotas žurnale „Vadovas“ 2009/05)

© Rainer Sturm/ PIXELIO’ nuotrauka

2 atsakymai į “Oficiali kalba: pabaiga (3)”

  1. Artūrai, pateikei superinį palyginimą su krepšiniu: iškart motyvuoja 🙂
    Beje, iš tikro pasiūlymai – verti dėmesio, nes, susitelkus į smulkmenas, sunku susiprasti, kas yra savarbiau, konkrečiai, ko reikia pabaigai? Dėkui

  2. Remigijau,
    smagu, jei patiko ir ačiū už gerą žodį.
    Vesdamas seminarus (ir „ant savęs paties“) daug kartų pastebėjau, kad tai ir yra sunkiausia – pro smulkmenas matyti visumą. Kitaip tariant, „pro pavienius medžius – miško nematyti“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *