Žodinės atakos ir „sunkūs“ žmonės

Pradėsiu nuo humoro. Dantų gydytojui suskausta dantį. Ką gi, sau danties nepataisysi – eina jis pas kitą dantų gydytoją. Pastarasis sodina į kėdę ir pasitrina delnus:

– Na ką gi, pradėsime…

– Na ką gi, pradėsime… – atsako jam sėdintis kėdėje

– Kolega, jūs čia apie ką? Juk gydysiu aš?

O tas, kuris sėdi kėdėje, atsako:

– Gydykit, gydykit, o aš jūsų gydymą kritikuosiu!..

Šis anekdotas – išimtinis atvejis. Paprastai kitas žmogus nepraneša iš anksto, kad mus dabar kritikuos ar sakys nemalonius dalykus. Dažniausiai patys suvokiame (arba bent atrodo), kad mus užsipuolė. Gal net po to papasakojame saviškiams apie konfliktišką žmogų, su kuriuo nelengva bendrauti: „Tokie sugeba lygiausioje vietoje iš nieko sukurti konfliktą…“

Toliau skaityti „Žodinės atakos ir „sunkūs“ žmonės“