Kaip užmegsti pokalbį (1)

      

Kartais imi ir atsiduri greta su kituu žmogumi. Reikia persimesti iš mandagumo bent keliais žodžiais. Bet kažkaip nesinori pradėti nuo lėkšto dalyko – nerimta. Kad nereiktų nejaukiai tylėti – pravers keli paprasti patarimai.

  

Kalifornijos universiteto tyrimų duomenimis pirmą įspūdį apie kitą žmogų susidarome pagal neverbalinius signalus: 55% lemia gestai, mimika, apranga, laikysena, 38% – balsas, ir tik 7% – tai, ką žmogus pasako žodžiais. Todėl gero pradinio rezultato galima pasiekti vien nusišypsant. Bet bus dar geriau, jei išnaudosim ir tuos 7% – rasim abiems įdomią temą.

  

Pirmiausia įvertinkime padėtį

       Beveik kiekviename renginyje tiks du atsarginiai įžangos klausimai: „Iš kur pažįstate organizatorių?“ arba „Kas jums šįvakar labiausiai patiko?“. Šitaip suteiksime progą pakalbėti apie seminaro temą, įdomiausią pranešimą, ryškiausią parodos eskponatą ar kt. Prieš kreipdamiesi apsvarstykime 3 klausimus. Jie sumažins riziką būti nesuprastam:

   1. Koks yra asmuo, kurį noriu užkalbinti – konservatyvus ar šiuolaikis, įsitempęs ar atsipalaidavęs, rimtas ar linkęs į humorą?

   2. Kokį įspūdį norėčiau palikti apie save: rimtas, be rūpesčių, jaunatviškas?

   3. Kokioje aplinkoje dabar esame: oficialioje, neformalioje, profesinėje ar privačioje?

     

Kai žmogus pažįstamas – įdarbinkime atmintį

     Užkalbindami įterpkime ką nors individualaus iš to, ką žinome apie sutiktąjį: „Kur spėjote jachtomis nuplaukti šią vasarą?“, „Kiek pasistūmėjote su disertacija?“, „Kaip pasisekė kelionė į Italiją?“ ir pan.

      Pasitaiko labai disciplinuotų žmonių, kurie reguliariai užsirašinėja (dar geriau – įsimena) tai, ką naujo sužinojo apie pašnekovą. Kai nesimačius kelis mėnesius galima pasiteirauti, kaip gyvuoja šunų parodų čempionas Reksas – malonus pirmasis įspūdis bus garantuotas.

      Pokalbius sėkmingiau užmegs tie, kurie pajėgia įsiminti kartą jau sutiktų žmonių vardus.

    

Nustebinkime kuo nors originalesniu

     Tarkim, norite užkalbinti patrauklią nepažįstamą moterį (arba vyrą – nesvarbu). Pradėti nuo klausimo „tiesiai į kaktą“, pvz., pasiteiraujant žiebtuvėlio? Nutrintas variantas… Verčiau sugalvoti ką nors netikėto. Jei lėktuvo kaimynas rankose laiko knygą ar nešiojamą kompiuterį, gal kaip raktas pokalbio pradžiai tiktų klausimas „Ar patartumėte paskaityti šią knygą?“ arba „Ar jūs patenkintas savo naujuoju kompiuteriu?“ Prie manęs kieme buvo priėjęs kaimynas ir pasiteiravo, ar „Toyota“ yra patikimas automobilis, nes jis neva svarstąs įsigyti panašų.

 

Idėjos pokalbių temoms

       Gyvenamoji vieta (šalis, miestas, kvartalas) – puikiai tinka susitikus žemietį, bet gali varginti kilusius iš kitur

  • Aplinka, kurioje esame (miestas, pastatas, ant sienos kabantis paveikslas ir pirmiausia tai, apie ką užsiminus, būtų galima sudominti pašnekovą)
  • Ką tik girdėtas pranešimas arba matytas meno renginys, dėl kurio visi susirinko
  • Naujausi aktualūs įvykiai
  • Bendri pažįstami (pravers „atsarginis“ priežodis ar citata, pvz., „Štai koks mažaas pasaulis! Visada sakiau, kad Vilniuje yra tik… 12 gyventojų. Visi kiti – pažįstami!“)
  • Šeima ir vaikai (tik nepakliūkime į nepatogią padėtį – pašnekovas gali būti viengungis)
  • Profesija, veikla, studijos, išsilavinimas
  • Hobis, laisvalaikio užsiėmimai, sportas
  • Kinas, teatras, muzika, literatūra (tik nevertėtų demonstruoti pranašumo apipilant žinių lavina)
  • Gyvūnai ir augintiniai (nepersistengiant: nebūtina įkalbinėti įsigyti šuniuką)
  • Atostogos, kelionės
  • Oras arba metų laikas – lėkšta, bet visiškai saugi tema, apie kurią „apšilimui“ kiekvienas turės ką pasakyti prieš pereinant prie rimtesnių pokalbių

 

           

Idėjų atranka

             Svarstant, ar tema tinkama pašnekesiui su mažai pažįstamu žmogumi, galima pasitikrinti:

  • Ar ji įdomi daugeliui?
  • Jei prie pašnekesio norės prisidėti kiti – nereikia turėti specialių siauros srities žinių?
  • Neteks kalbėti apie nemalonius dalykus?
  • Neatstumsime kurio nors čia esančio – tarkim, kitos tautybės ar pažiūrų žmogaus?

            Dažnai geriausias receptas pašnekesio temai atrasti – dėmesys detalėms: lėktuve ant kaimyno kelių atverstas specializuotas žurnalas – tema apie atitinkamą sritį, egzotiškas kaklaraištis su muzikos instrumentais – galima pasiteirauti, iš kokios kelionės jis parsivežtas.

            Svarbus niuansas: palietę bet kurią temą, būkime pasiruošę ją pratęsti. Sakysim, jei stalo kaimyno pasiteirausime, kokio sūrio paskanauti jis rekomenduotų, po to galime pasidomėti, ar jam teko ragauti vieno geriausių lietuviškų rūkytų ožkos sūrių iš Čičinų kaimo ir t.t.

            (Straipsnio tęsinį rasite, paspaudę: „Kaip užmegzti pokalbį (2)„)

 

 

Arturas Laskauskas

© Rike / PIXELIO’ nuotrauka

(Pilna straipsnio versija buvo publikuota žurnale „Vadovas“ )

Kaip užmegzti pokalbį (2)

       

Pasitaiko, kad lifte, lėktuve, furšete ar konferencijoje vien iš mandagumo tiesiog „privaloma“ persimesti keliais žodžiais su kaimynu, verslo partneriu ar akcininku. Paprasčiausiai paplepėti, kad nereiktų nejaukiai tylėti. Nuo ko pradėti – banalybių apie orą? Kažkaip nerimta… Štai kelios paprastos idėjos – kad nereiktų „kišenėje žodžio ieškoti“.

 

„Sezamai, atsiverk“

      Viena iš priemonių pokalbiui inicijuoti – pradėti nuo klausimo. Tik ne bet kokio klausimo, o „atrakinančio“ pokalbį. Kad tokį klausimą sėkmingai parinktume, pradžiai turime žinoti apie klausimų rūšis ir kaip jos paveikia pašnekovą – „atveria“ ar „nutildo“.

      Taigi, visi klausimai skirstomi į dvi pagrindines grupes:

1) uždarieji (į kuriuos atsakant tenka rinktis pasiūlytas alternatyvas arba tiesiog tik „taip“ ar „ne“)

2) atvirieji (su klausiamaisiais įvardžiais „kaip?“, „kada?“, kodėl?“, „kas?“, „iš kur?“ ir pan.).

     Klausinėjimo meistrai žurnalistai uždaruosius klausimus pokalbyje naudoja tuomet, kai tikisi kuo trumpesnių atsakymų. Tuo tarpu atviraisiais klausimais pokalbio partneriui suteikiama galimybė atsakyti išsamiau, taigi, pasakoti. Toks ir yra tikrasis lengvų pašnekesių tikslas, ar ne?

      „Ar seniai pažįstate vakaro šeimininką?“ – tai uždaro klausimo pavyzdys, jį atsakyti galima tik patvirtinant ar paneigiant – taigi, trumpai ir sausai. Jei analogiškų uždarųjų klausimų vienas po kito pasitaiko daug, pokalbis darosi panašesnis į apklausą ar tardymą – palieka nemalonų įspūdį. Visiškai kitaip jautiesi gavęs atvirą klausimą: „Nuo kada pažįstate šeimininką?“ Atsakydamas, žmogus tikriausiai papasakos trumpą istoriją – kada ir kokiomis aplinkybėmis susipažino, o ne trumpai atrėž: „Nuo pernai“.

      Čia ir glūdi meistriškumo  esmė: užmezgant pokalbį, per daug nesibrauti į privatų kito žmogaus gyvenimą, tačiau pademonstruoti savo susidomėjimą ir duoti pašnekovui progą pasakoti. O juk daugelis mėgsta pasakoti apie save…

      Patarimas: norėdami prakalbinti užkietėjusį mažakalbį ar tylenį, užduokime dvigubą arba trigubą klausimą, pvz.,: „Kaip sekėsi atostogauti Ispanijoje? Visą laiką deginotės prie jūros ar ir pakeliavote? Gal galite rekomenduoti, ką verta pamatyti?“ Kai žmogus gauna daugiau negu vieną klausimą, jam lengviau:  pasirinkti atsakymui tą klausimą, kuris patogiausias ar įdomiausias.

     

Kaip mandagiai pabaigti pokalbį

      Kartais vos pradėjus šnekėtis, paaiškėja: priešais mus – neitin malonus ponas, koks nors įkyrus sektantas, radikaliai priešingų politinių pažiūrų šalininkas arba žmogus, su kuriuo dėl kitokių priežasčių labai nemalonu būti drauge. Kaip neužgaunant užbaigti pašnekesį? Kai kas naudoja išbandytą, tačiau „baltais siūlais siūtą“ triuką: skubiai ištuština vyno taurę, atsiprašęs trumpam išeina „atsinešti gėrimo“ ir… nebegrįžta. Simpatiškesnis būdas – pasakyti: „Buvo malonu su jumis susipažinti, dabar norėčiau nueiti su kai kuo pasisveikinti, linkiu jums gero vakaro“. Tada paspausti ranką ir nusiirti per minią.

      Svarbiausia neparodyti nė mažiausio nekantrumo ženklo – pašnekesį užbaikite pozityviai ir su padėka. Keletas elegantiškų pokalbio pabaigos variantų:

  • Nepalikite pašnekovo vieno. Pakvieskite pasivaišinti prie deserto stalo arba rekomenduokite paragauti kurio nors specialaus patiekalo. Galite prieš atsisveikindami supažindinti su kuo nors.
  • Padėkokite pašnekovui ir parodykite, kad jį vertinate („Buvo įdomu ir naudinga su jumis pabendrauti“).
  • Atverkite teigiamas perspektyvas („Džiaugsiuosi galėdamas su jumis vėl pasimatyti“) arba palinkėkite malonaus vakaro ir gerų įspūdžių renginyje.
  • Kai kada tinka ir humoro dozė: „…prieš atsisveikindamas noriu papasakoti šiai temai tinkantį trumpą anekdotą…“.

 

Norint tapti mėgiamu pašnekovu  

 

  • 1. Nuolat skaitykite – turėsite ką pasakyti.
  • 2. Neapleiskite savo įdomaus hobio.
  • 3. Kalbėdamiesi išsaugokite pozityvią nuostatą.
  • 4. „Geros manieros – pusė karjeros“.
  • 5. Sugebėkite klausytis pašnekovo.
  • 6. Dėmesį sukoncentruokite į pokalbio partnerį.
  • 7. Humoras – geras prieskonis.

 

            Paradoksalu, bet daugeliu atveju daug svarbiau atidžiai klausytis, o ne pačiam šnekėti. „Nuobodus yra tas žmogus, kuris kalba tuomet, kai norėtum, kad jis pasiklausytų“ (JAV rašytojas Ambrose Bierce).  

 

Arturas Laskauskas

© Rainer Sturm/ PIXELIO’ nuotrauka

(Pilna straipsnio versija buvo publikuota žurnale „Vadovas“ )